Draugai, neseniai siūliau draugei Kopetėlei įsteigti barimosi vietą, kur žmonės galėtų nueiti ir išdėti vienas kitą į šuns dienas be nuobaudų ir valdžios kišimosi. Manau, tai būtų naudingesnis dalykas, nei poetinės dvikovos, nes tas balsavimas sukels tik dar daugiau aistrų ir nuoskaudų. Aišku, mano objektyvumas plačiai pagarsėjęs, tad mielai imčiausi teisėjo vaidmens, bet kas užtikrins mano saugumą nuo pralaimėjusių?
Žodžiu, įdomu būtų pabandyti, bet galiu lažintis, jog kiekviena dvikova baigsis dar keliais pirštinių metimais.
Exmorti,
aišku, kad moterys valdo 21 a.
aišku, kad noriu persimesti vienas ant vieno
aišku, jeigu nebijai, kad bus sulaužyta tavo film look nosis
aišku, tik po fūlės
Idėja nenauja, bet labai gera. Palaikau. Įgyvendinimo schemą galima sugalvoti arba pritaikyti.
Esu dalyvavęs keliose dešimtyse tokių poetinių dvikovų, kurių baigtis galėjo būti nuo lygiųjų iki "ligoninės" (rašykuose atitinkamai bano) ir net personažo mirties (rašykuose atitinkamai ištrynimas), priklausomai nuo "ginklų" ir dvikovos rezultato. Organizavimo schema buvo sudėtinga, su sekundantais, taikymu, anonimiškumu ir taip toliau. Bet didžiausias skirtumas buvo tas, kad tame klube balsuodavo visi nariai, ir visi balsuodavo sąžiningai. Nesąžiningas balsavimas ar net bandymas tokį organizuoti, buvo laikomas tokia baisia gėda, kad taip pasielgęs galėjo tik virtualiai nusišauti visiems laikams, o jei to nepadarydavo, galėjo būti išmestas į virtualią šikinyko duobę, kur ir likdavo per amžių amžius.
Problema, kaip teisingai rašo Klimb, sąžiningas balsavimas. Nors komisijos atveju ir tai sprendžiama pagal arbitražo sudarymo schemą - vieną komisijos narį renka vienas peštukas, antrą - kitas, trečią - abu komisijos nariai.
man patinka drakos.
galima būtų normaliai pasipliekti, bet čia daugumoje moterys. negi mušies prieš moterį?
einam, Exmorti, į dvikovą po fūlės. galima bus ir žodžiu :)
poeziją labai sunku būna pamatuot ir aiškiai pateikti rezultatą, vertinimą taip, kad tas kuris pralaimi suprastų kodėl. tai juk žiauriai subtilu, intuityvu, galiausiai skonio reikalas. na mestum pirštinę ir pralaimėtum. koks jausmas? niekingi kvailiai, rašykas visiška skylė ir pan. taip? ar dingtų pyktis? ar dingtų konfliktas? ne. jis tik išbujotų ir persikeltų plačiau. tokios dvikovos įmanomos tik tada, kai abi pusės 100 proc. pasikliauja vertintojais ir pareiškia, kad neturės jokių pretenzijų nei svetainei, nei komisijai už priimtą sprendimą ir bausmę.
taigi silpnoji idėjos pusė yra ta, kad tie kurie pjaunasi vadovaujasi tik emocijomis ir prietarais, sąmokslo teorijomis ir pan. jeigu nebūtų taip, tai pasikalbėtų kaip kad, pavyzdžiui, rašykų fantastai ir ramiai tęstų rašymą. bėda ta, kad poetams nelygis normaliai pasikalbėti, prisipažinti klydus, ignoruoti vienas kitą, būti neutraliems. kodėl? todėl, kad poezijai reikia audros, žaibų, dramos, ašarų, venų pjaustymo, alpimo, meilės ir neapykantos. bet grįžkime prie silpnosios idėjos pusės. ar sutiktų pakelti pirštinę ta(-s), kuriam Tu metei? ne. kodėl? nes priskirtų tai provokacijai, susidorojimui. kaip? paprastai. tokie žmonės nepasitikėtų komisija, nes komisiją anot jų sudarytų Tavo draugeliai, kitaip tariant budeliai, kurie iš anksto būtų susitarę sunaikinti trapią kūrybišką sielą. negi ne?