Sunkus klausimas. Taip, rašytojai nešioja kojines ir galbūt jie yra jautrios asmenybės. Sunku spręsti, nes mano jautrumas diferencijuotas. Kai žiūriu filmą ir jame pagrindinė herojė nusimuša pirštą - verkiu. Bet jei žmona nusimuša pirštą, mane ima juokas.
Vienžo...
Rašytojai daugomoj jautrus empatai, tą žino visi kritikai ir mėgsta sužaisti tais jų jausmais, įrodinėdami, kad jie beviltiški ir taip toliau:( Dar blogiau jei autoriai ir kritikai susibūre vienoj draugijoj, kur svetimi ne reikalingi. Prasimušti ten gali tik labai talentingas rašytojas, kuris vėl yra tų kritikų konkurentas:)) Taip išlieka tik stipriausi ir storaodžiai. Storaodžiai vėl negali būti gerais rašytojais, nes prarado jautrumą:((
Tik jautri asmenybė gali tiksliai, subtiliai ir su neslepiamu džiaugsmu aprašyti kaip benzininio pjūklo aštrūs dantys drasko aukos mėsas, kaulus, vidaus organus... Jei rašytojas būtų nejautrus, jis nepajaustų kiekvieno truktelėjimo, kai kliudomas naujas kaulas.:]
Kažkas yra pasakęs, kad geriausias ikonas tapo ateistai, nežinau ar tai galioja ir literatūriniame pasaulyje. Tačiau tikrai neturi būti višta ir padėti kiaušinį, kad galėtum aprašyti kiaušinienės skonį.:] Žodžiu rašytojui jautrumas nėra privaloma charakteristika.