Taigi,
kūno kultas, nuobodulio fiksavimas arba pyktis, agresija būdingas ne tik jaunųjų poetin÷je kalboje, bet
apskritai šiuolaikin÷je poezijoje, pavyzdžiui Sigito Parulskio eil÷raščių lyrinis subjektas nori suknežinti
kiaušą, Dovil÷s Zelčiūt÷s – užtvatinti pagaliu, Benedikto Januševičiaus lyrinis subjektas prievartą
patiria pats, A.Žagrakalyt÷s – nori nugalabyti, įpjauti. Tačiau mirties ir gyvyb÷s riba n÷ra vien
biologinis faktorius, patiriama daug mirčių ir prisik÷limų, taigi aktyvias pozicijas užima komikso
poetika. Gali būti, kad destruktyvizmas iliustruoja ne susinaikinimo, bet permainos, metamorfoz÷s
(slaptos, ypatingos) metaforos troškimas? Arba šiuolaikinę visuomenę geriausiai reprezentuoja...
vienatv÷.
padėkim klimb dėl letentinio identifikavimo, kas atpažįsta.
tik įtartinas psichas-poĖtas randasi, metam čia.
tarkim 51842 jeigu apsirinkam, mandagiai atsiprašom.
o kur dės nanyna save, užsikas slaptose vietose, lygis yra provokuoti kitus, nedalyvaujant pačiam . ? Arba lygesniam už kitus, vanas dėl to susirinkom ,kad nanynaitės kažkodėl turėtų vertę, dėl kurios aš žūtbūt eisiu išsipažinti ? gal nesvaik.