Kai pasižiūriu į senesnius savo įrašus, pamatau, koks buvau laisvas, na bent jau laisvenis nei dabar.
Bet gal dabar protingesnis? Bet kas iš to, kai vidinė būsena - ta būsena, kai įdėmiai pasižiūri į savo vidų - išlikus tokia pati. Tik kažkur dingo jautrumas, emocijos ir visa kita (matot?), kai koncentruojiesi ties materialiais dalykais, jie tapo tikslas ir mintys užkištos jais.
Dabar galvoju, kad gerai praplautos smegenys: daryk viską, ko reikia kitiems, bet ne tau. Darbas, rūpestis buitimi, finansais ir taip toliau ir panašiai.
O gal tik būsena tokia dabar? Ir lengvai galima persijungti?
O gal ateityje ir tokių akimirkų nebus, kai sustoji sekundei (tiesiogine to žodžio prasme, nes apie laiką galima rašyti kiek nori - niekas jo neturi, tik girdėjo, kad toks egzistuoja. Jis visas yra iškeistas į materiją) susivokti? Bet to negana.