Zebras yra baltas

vakar buvo labai smagu. ir nuo pat įsėdimo į mašiną nebesigailėjau, kad praleisiu tą noiso koncertą :)
ruduo, lietus, muzika, riedame į Kauną, staiga gavę iš Gyčio pakvietimą į Kauno kino festivalio atidarymą.
Buvo taip keista - važiuoti į Kauną žiūrėti filmo :D
Tik įžengus į Laisvės alėją, gavau pasveikinimą iš savo gimtojo miesto - nežinau, koks ten renginys vyko, bet mums einant pro šalį, būtent tuo metu kažkas grojo ir dainavo  "Egle, mano sese" :))) nerealus sutapimas :)
Po to jau atsidūrėme Romuvoje - seniausiame Lietuvos kino teatre. Somehow special. Visą laiką jaučiaus panašiai, lyg būčiau filme "Inglourious Basterds". Bet nieko tokio neįvyko ;)
pakalbėjo graži festivalio direktorė ir ne toks gražus Kauno meras :>
Ir tada žiūrėjom filmą - irgi man reikšmingas sutapimas - kad būtent lenkišką. "33 scenes of life" ar kažkaip panašiai vadinosi.
Iš pradžių išsigandau, kad bus per daug liūdnas, kai jau supratau apie ką bus, bet ir šiame filme buvo toks lenkiškas bruožas - juokas pro ašaras. juodokas humoras. Kuris būdingas beveik visiems šiuolaikiniams lenkų filmams (kuriuos mačiau). Mmm, vėl nostalgija Erasmus laikui Varšuvoje sukilo, bet nėra čia ko liūdėti...
Po filmo dar ėjome į kažkokią kavinukę, kurios rūsyje gėrėm vyną, valgėm sūrį ir keistai jautėmės tarp kauno kino mylėtojų. Keistas jausmas. Ne vynas ir sūris, o toks netikėtas atsidūrimas Kaune :D ir tokioje malonioje aplinkoje :>
O po to važiavome namo. Garsiai grojo Inquisitor ir Arcturus. Buvo gera ir gražu.


Daugiau visko!