šitas dėstytojas
yra žalias žmogus...
jis kažkiek primenantis
ateivius...
aš tik matau
jo žalią burną...
šalia jo matau
man skirtą urną...
einu aš parku,
net saulė žaliuoja...
o aš tik mirty,
nematau kitokio rytojaus...
noriu į Marsą...
o gal į Venerą...
niekas nejaučia,
ką jaučiu aš, negera...