Vikutė ir pacientas

Kartą pacientas pas Vikutę lankės
Vos tik ją pamatė padai ėmė degti
Jis užsinorėjo ją karštai bučiuoti
Ir nieko nelaukęs siekė kontaktuoti

Tik Vikutė laužės numeriuką slėpė
Teko jam mokėti, pas vedėją bėgti.
Ir suskambo garsiai kartą telefonas.
Susitikti kvietė nuostabus jo tonas.

Ji neatsilaikė ir prie jūros ėjo
Basomis per smėlį pėdos susiliejo.
Pacientas drąsiai puolė ją bučiuoti,
Skuosti išsigandus tik Vikutė moka.

Stovi nusiminęs prie pušies vaikinas
Nepalankiai kelią kloja jam likimas.