Vasarvydis

Rytoj visoje Švedijoje vasarvydis, dar kitaip - midsommarfest. Bus specialiai papuoštas stulpas, laužai, tradiciniai patiekalai ir daug daug tradicinių dainų. Ar jaučiu nostalgiją lietuviškoms Joninėms? Greičiausiai ne. Vasarvydžio šventimas visose šalyse savaip nuostabus. Žolinės - štai ko tikrai ilgiuosi ir ko tikrai niekada nerasiu čia, šiaurėje. Tačiau istorija ne a tom.
Šiaurėje vidurvasaris įpač stebuklingas. Net ir esant ganėtinai toli nuo poliarinio rato, naktimis visiškai nesutemsta. Net kai debesys užkloja dangų, kažkur toli, ties horizontu, matyti siaura šviesos linija. Atrodo, tarsi saulė nusisuko pasišnekėti su seniai matytu draugu, tačiau dar akimirka ir ji vėl dovanos visą savo dėmesį tik mums.
Šiaurė taip skiriasi nuo mūsų platumų. Grožis čia visaapimantis, o liūdesys - santūrus. Kai ateis Rugpjūtis - keliausiu į kalnus skaičiuoti žvaigždžių.