Kaip keista. Turiu omeny, neturėti balso. Taip keista TYLĖTI. Arba kalbant jausti SKAUSMĄ. Matyt, vakar pernelyg garsiai Lennon'ą rėkavau... Ech, kam aš čia teisinuosi. Liga yra liga, juk imunitetui nesušuksi: "dar pasilaikyk dienelę kitą!"...

Tarkim, kad šiandien vis dar gruodžio 8-oji. Ir aš, kaip tikra John Lennon'o fanė, klausausi daugiau kaip 25 metų senumo dainos "Woman".

Woman, I hardly express...

Šiandien labai daug kalbu. Kalbu kalbu kalbu. Ir girdžiu labai daug replikų (daugiau nei įprasta). Pardavinėju mokyklos laikraštį. Esu PARDUOTA (toks užrašas ant mano nugaros). Vis vaikštau, vis apsipirkinėju. Skaitau, darau visokias totaliai kvailas ataskaitas.
Nelaukiu Kalėdų. "Kepu" kompaktą. Ir dar daugybė veiksmų. Atrodo, kad aš tiesiog gyvenu. (?)

Nustebusi. Priblokšta.
Šioje svetainėje neradau Hermano Hesse "Stiklo karoliukų žaidimo". O taip norėjosi paskaityti kitų atsiliepimus apie šią knygą, pasidalinti įspūdžiais. Vienu žodžiu aš mažumėlę pritrenkta. Nes "Stiklo karoliukų žaidimas"  - labai garsi ir labai gera knyga! Kaip gi jos gali čia nebūti. O gal aš nemoku ieškoti? :-/