Kodėl man nuolat kažkas turi užduoti klausima "kodėl žmonių santykiai tokie sudėtingi"? Nekenčiu pasaulio. Gerai Stalinas kažkada pasakė: "yra žmogus - yra problema, nėra žmogaus - nėra problemos". Einu rūkyt. Kitaip sprogsiu.

Grįžau.
Pati viena.
Miegojau troleibuse.
Nemiegojau naktį.
Įsimylėjau.
Matyt.
Ir nežinau, kur dėtis.
Dingti.
Pirmas etapas.
Laimė - taip vadinasi.
Jaučiuos laiminga.
Tokia, kad noriu iššokti.
Iš balkono.
Hmmmmm...

Darbas.
Viena akis verkia. Kita - ilgisi.
Vakarų, gitaros, pasivaikščiojimų.
Širdis laukia.
Sekmadienio, matyt.
Geros knygos.
Play.
Grįžimo.
Mano pačios.
Fuxai mažiukai dar, globos jiems reikia.
Būsiu kaip mama.
Tokias mamas kaip aš jie kurvatorėm vadina.
Aš radau atitikmenį jiems pavadinti.
Nesvarbu.
***
Susirgau.
Šalia kolegos.
Rūkau kaip kaminas.
Negražu, negražu.
Lietuvoj 700 vaikų laukia tėvų.
Aš sakau "net".
Redaktorė - "tik?"
Nesusipratau.
***
Už parduotą sielą negavau arbatos.
Liepžiedžių.
Sakė, kad viskas.
Be vilties.
***
Grįšiu ir gersiu kavą.
Žiūrėsiu į katę.
Anri, Anri, Anri.
Anri, skauda!
Ji draskosi.
***
Išvažiuoju rytoj.
Negera.
Bet ten bus gera.
***
I've watched you change
I took you home
Set you on the glass
I pulled off your wings
Then I laughed
I watched a change
In you
It's like you never
Had wings
Now you feel
So alive

Sėdim. Dviese. Ant kažkokio rąstigalio. Tu nuleidęs galvą. Nejauku. Pakeli akis, nedrąsiai pasižiūri ir klausi: "ką pasakytum, jei pasiūlyčiau likti draugais?". Aš tyliu. Įkvepiu, iškvepiu, įkvepiu. Išsitraukiu žydrą pakelį, ten trys cigaretės. Pasiimu vieną, sukandu dantimis ir užsidegu. Godžiai įkvepiu. Pirmiausia į burną. Tada gilyn. Surūkiau visą. Jaučiuosi kažkurioj vietoj sulūžusi. Bet nuskausminta. Noriu dar.

Surūkiau dar vieną. Ir paskutinę surūkiau. Tu pasakei: "Dabar rūkys ji ir nieko nesakys."

Aš pasakiau gerai.

Tu paėmei mane už rankos ir nuėjom.

Pasislepiau ir verkiau.

Bet vėliau.

Už lango žvirbliai čiauška - šiuo metu laiku jie kaip lakštingalos. Nors ką man kalbėti - dar negirdėjau nei sykio lakštingalos. Tik katinus, besibatančius aplink namą, stūgaujančius gatvės vaikus. Mmmmm... Bandelės su obuoliu norėčiau ir daug cinamono.. Kvapai, kvapeliai, saulutės žaismas ant mano palangės ir mažasis žiurkius, letenytėm įsikibęs į narvo grotas, neramiai uodžiantis orą.. Kvapai kvapeliai.. Eisiu pasivaikščioti.

Pabėgau šiandien iš ligoninės - guliu, sergu, galvoj tuščia.. O lauke - taip šalta, kad oras stingsta nosyje... Ech, pasiilgau laisvės..

Tyliu

aš bijau.
aš liudžiu.
aš girdžiu.

bet labiausiai bijau.

ir dar, pamirsau prieš tai, parašykit kodėl... bent tiek.

Liūdna... liūdesys didėja geometrine progresija... gal aritmetine... nzn, publiciste aš, ne matematikė.