myliu..

berenikės garbanos....

  myliu žvaigždėm nuspalvotą dangų.
             
                    Comae berenices .....

trūksta vėjo.....

Stiklinis baletas

Mama, mama , noriu į baletą!  noriuuuuu!
Nesudušiu, pažadu.-meilikaudamas verkšlena mažiausiasis lašelis
ant stogo atbrailos krašto...

  ***
Stikliniais pirštukais stykčioja natos,
Trapiais balerinų piruetais plaukia egzistuoti savarankiškai.
Kaip paskutinis metalofonas išmuša trečiąją valandą iš pusiausvytros,
Prasideda išsvajotasis stiklinis baletas.

beprotnamy nera taisykliu....

Jis ją pasitiko.
Atjausdamas jai balsiai tarė:
      "Neverk"
Atjausdamas patyliai sušnibždėjo:
    "Aš verksiu..."
      Ir pasiėmė vias jos ašaras.
Atjausdamas jos sūnui balsiai tarė:
            "kelkis"
Atjausdamas patyliai sušnibždėjo:
            "Pulsiu..."
            ir pasiėmė mirtį.

Sūnus pakilo. Motina nustojo verkti.
    Glėby jie vėl rado viens kitą.
laidotuvės virto džiaugsmo švente.
      Jėzaus prie jų nebereikėjo.
      Jis nuėjo toliau-
      ten, kur buvo reikalingas.

              /K. Trimakas/

Lašas kraujo ant dangiško debesies.
Ar nesuteps šventojo baltumo,
Ar nesugriaus iliuzijos skaistumo?

Mažas skausmo lašelis,
Raudonas,
kaip ir veidas
persikreipusio iš skausmo angelo.

Ir kodėl, taip niekingai
Sutepei spindintį  debesį...?

Šiandien Petras negirdėjo chemikės paistalų,
O Jonas – kaip verkia jo draugės širdelė...
Ir manęs neišgirdo, kai sakiau ,kad noriu pavasario.
Lauke dar labiau pašalo, bet jums nėra ko bijoti, vis tiek ausų neturi, nenušalsit....

Negi visi mes beausiai....?

ir ash, gyvenimo
nuejes puse kelio
i tamsia giria iejau,
ir vieshkelio nera,
nera, anei takelio,
ir vel pradeti viska
is pradzhios turiu,
ir viskas,
kas maniau, maniau yra ,mano pati esme,
nukrinta
nukrinta, kaip gelme,
ir stoviu nuogas vel
as tarp daiktu
ir pradzhioje----....

                / Jonas Mekas /
              nerealu.... :)

guledamas zhemyn galva supranti, kad atvirkshcias pasaulis kartais teisingesnis...