man patinka apsimesti, kad tai mano.
man patinka apsimesti, kad tai, ką darau, yra svarbu.
ir šita vasara, ir šitas lietus, ir šitas pieštukas, ir šitas vos prijaukinamas popierius. ir šitas laiko kręšėjimas.
yra svarbu.
noriu rašyti. rašau. ne tai, ką noriu.
noriu kąnors parašyti. neturiu žodžių, nerandu, nėra iš ko pasiskolinti. man nepatinka skolintis.
kliedesiai visa tai. ir man patinka apsimesti, kad tai yra menas.
<..ir tai yra poezija, ir ji yra visur, ir ji išgelbės pasaulį, t.y. tave, rašytojau..>
o nuo ko ? nutylėta. man patinka nutylėjimai. man tik nepatinka daugtaškiai, ir nesuprantu, kas ir kodėl nusprendė, kad jie reiškia nutylėjimus.
**
bet kadanors aš išleisiu knygą. kurios greičiausiai niekas neskaitys. bet ji bus su dedikacija/padėka/panieka, ir man tai bus svarbu.
ir kadanors išleisiu visas kates iš maišų (juk tai baisu - katė maiše)..
ir tada, ir tada .. nieko. ir tada greičiausiai nebus nieko, bet ir tas niekas nebus nesvarbus.
ir tada jau galėsiu numirti, kokia nors pačia kvailiausia mirtim - trenkus žaibui ar kokiam pusgirčiam vyrui. ar kaip Anna Karenina. (viešpatie, kad tik ne iš senatvės)
aš bijau senų žmonių. kiekvieno jų akyse bijau to priekaišto, tos nevilties, to negyvumo. - -

rašytojau, tėra vienintelė konjunktūra, nekintanti - Dievas, žmogus ir žodis. netikiu nei į Dievą, nei į žmogų, nei juolab į žodį. bet kartu jie man yra šv. Trejybė - Tėvas, Sūnus ir šv. Dvasia. ir šioje jungtyje tikiu ir į Dievą, ir į žmogų, ir į žodį. Ir tai yra poezija, ir ji yra visur, ir ji išgelbės pasaulį, t.y. tave, rašytojau.

Aidas Marčėnas

I'll be your father. I'll be your mother. I'll be your lover. I'll be yours.. eh.

and you can bring me to my knees..

all this time that I could make you breathe..

all the times that I felt insecure.

and I leave
a burning path of flame

'coz - -

I’m on the outside
I’m looking in
I can see through you
See your true colors
Cause inside you’re ugly
You’re Ugly like me
I can see through you
See to the real you

all this time that I felt like this won’t add once for you..

and I taste what I could never have, -
it’s from you.

all those times that I tried, my intentions full of pride and I waist more time than anyone..

all the times that I’ve cried - all that’s wasted it’s all inside

and I feel all this pain, stuffed it down - it’s back again

and I lie here in bed all alone, I can’t mend

and I feel tomorrow will be okay but I know..


Staind-Outside