bijojau tokios dienos. Kai mano zodziai nepasieks kitu ausu. Ji atejo.... as pavargau. Jau nebeliko jegu kautis. Skaudu pripazinti, bet siandien nuleidau rankas.... jau man gana!

vel ieskojau taves... bandziau isivaizduot, kaip galetum pasivadint, skaiciau sukliadeze (nes kitur nedetum savo minciu)...ir vel susinervinau, nes nieko neradau!!! zinau, tai atsitiks netycia, as vistiek rasiu tave!!!

Mazas vaidinimas
mano monospektaklis, kuri suprantu tik as...!
Nekaltas apgaudinejimas...
kartais buna pernelyg ziauru...
tuoj nesugebesiu parklupdyta atsikelt
o taves jau nebebus....