nuo pirštų iki pirštų
ištemptų lyg styga
i šalis,
gaila
tik dvi

tokia mano
laimė
rudeninė

gražūs vakarai

o buvo

taip

...

mm m m mm m mm m...

negaliu sustot niuniavus

migdanti ramybė

vienintelis žodis,tūnantis galvoj.

sulėtinta
apsiblausę
ištinę

cigarečių dūmuos.

neperegima.

pavasaris plaikstosi

viskas sustojo.
baisiai tylu.

taip raminęs vaikystėj
didelis,
ant sienos kabantis,
nuo ryto iki vakaro vienodai
vis tik tak
tik tak...

dabar taip greit
ir vis garsiau
garsiau...
tarsi nuo sudūlėjusios
gėlėtos sienos
vis tik tak
tik tak...

i(si)sakysiu dziaugtis, juk velykos.
bet sunku atsikratyti iprociu.

mano viesnios ne vegetares.