as esu jaunas traukinys. o siandien kaip ir ziema jau.

Matei, jau krenta lapai, juos vejas nesioja, ivelia man i plaukus, o man liudna. Liudna, nes visi lapai dabar yra susnos. Ar zinai, kas yra lapas susna?
Bet dabar jau yra kastonu, su jais galima zaisti. Tiesiog paimi du kastonus i rankute ir suki suki... Suki... pripildai savo energijos ir padovanoji draugui.
As siandien lapas susna, todel Angelas, kuris gavo mano kastonus, turetu dabar buti ligonis. Na toks silpnas. As manau, visvien jis esti laimingas, nes gavo kastonus. Juk ruduo.
Ruduo buna grazus. Gaila, kad skauda gerkle ir akys asaroja. Bet daug raudonos spalvos ir geltonos, galiu nebesidazyti plauku, nes spalvu daug.
O ar zinai, kad spalvos buna geros ir piktos? Man Mama sake. Sake, kai pirkau salotini megztuka. Salotine- tai pikta spalva. Tikrai. As tikiu Mama. Kai as vilkiu ta megztuka, bunu pikta.
O pikti zmones kartais buna grazus. Zinai? Jie idealiai suraukia kakta. Na tokios rauksles grazios grazios.
Dar tokiu rauksliu buna tada, kai kas nors masto. Bet jos skiriasi truputi nuo piktumo rauksliu. Bet tik zmones su salotiniais megztukais jas atskiria. Tu tokio neturi?

Rudeniskas lapas susna
Zi

ir kai roze virsta kaktusu, imu galvoti, kad esu nescia...

tavo akys kaip gervuoges- noris imt jas ir draskyt, issisunke syvai gerklose isspaus pasitenkinimo suksni.

sugriauze zaltys man akis. o melas pro nosi jam islindo. o myzcioti palaima. nes pusle tusteja

Kai kita karta su savimi kalbesiu, pazadu jau busiu sukramciusi visa sumustini, kad neuzpringciau ir nesudraskyciau gerklu

Grizau as is tos savo afrikos, visu pauksciu vejama dirbti, o tu velniai, kam as taip priesinausi, dabar i darba eisiu su melyne paaky. Moterys visada susidrausmina, kai gauna permamentini makiaza for free.

Mesiu visus darbus ir skrisiu i afrika, bet duok die, kad nepasibaigtu kaip bonifacui su atostogomis. Pazadu, loptopo neisidet i lagamina, pazadu katei palikt bliuda zuvies, ji protinga- susiras saldytuva ir ji atsidarys, va. O as ismesiu fotoaparata, nes jis to zalcio, nefotografuosiu savo minciu, nes ju, kaip bebutu negaila, nebera! Oooo manoji afrika. Ten bananai ir apelsinai, juodi zmogai ir pepesinai.

Krasteliu nuslinko seselis, bande pasislept, o jis, bestija, nesesi tavo kuna, dziaugiausi, tu zuvai, bet tavo kate dar gyva, kaip bebutu gaila, gyvena pas mane. Turiu ja serti. Kodel niekad nebuna viskas atlikta iki galo?

Taip, toji moteris niekada nepasikeis. Harpija! Bet neapykantos nebejauciu, tegu jaucia tas vaikiukas, kuri surijo taip, kaip praeitais metais surijo mane. Dieve, kas metus po auka. Turbut nesiliaus, kol nenutrauks jos devyniu galvu.