kai dar žmonių neskyriau nuo gėlių
jie ėjo prie manęs medaus pilni
dangaus spalvos jie buvo kol sutemo

(c) j.m.

bet ne todėl, kad tavasis pilnas uogienės,

aš mėgstu braidžioti

keičiamės rūsiais

o saulės kiek daug,
kiek daug saulės

aš apėjau namus - tėvystės guolį
ir motinystės lopšį dievas švito

mylimas o mylimas priglausk

*pernelyg triukšminga vienatvė

ak voratinklis ant kaklo
ak voratinklis kaip kilpa

ak vėlu iš tikrųjų vėlu
dar nebuvo kad šitaip tylu

iškalbėta išsemta jau