When I awoke you were long gone
When I awoke you were long gone
When I awoke you were long gone
When I awoke you were long gone

belieka pasakyti tai, kas liko nepasakyta

Paskutinis Santaliučijos laiškas

labas, dabar turiu laisvo laiko lig valiai
tai sugalvojau galų gale ir apie save parašyti
gyvenu kaip karalius, visi čia tik žiūri
kad aš nesijaudinčiau, bet kad jau kaip ir nebėr
nei dėl ko, nei kokiu būdu susijaudint

nežinau pradžios, nežinau pabaigos, chronologija
supainiota, vakar ir pernai atskiriu tik pagal raštą
jei neklystu, kažkas galėjo mane mylėti, iš tiesų,
buvo tokia moteris, dabar jau gerai prisimenu

o dar kažkada apsiversdavau kūlio ir nieko

čia manimi labai rūpinasi, esu patenkintas
man nieko nereikia, ačiū, aprengtas ir pavalgęs
pro mano langą matyti medis ir dvi mašinos

kažkur nukišau akinius ir nebegaliu surasti

negi lusy raži noji mas ta čiaugi lusy rane žino jimas

čia nekreipk dėmesio čia toks mano kaimynas
trenktas, parašė, matai, kas išeina, baigsiu jau

belieka pasakyti tai, kas liko nepasakyta
sakau: upinių geldučių geldutės

(c) mylimas g.g.

— Sakyk, kiek laiko? — Taip, esu laiminga,
ir tik varpelio po kaklu man trūksta,
kuris žvangėtų, kada tu miegi.
— Tai negirdėjai vėtros?

v.š.

viskas tikrai negerai, nu

daugiau taip nedarysiu

kuraškuraškurtu

kaitra

pats sėdau į duobę
prie kojų žvakelę
pats pasidėjau pats

l.

this is the end, my only friend, the end
it hurts to set you free
but you'll never follow me
the end of laughter and soft lies
the end of nights we tried to die
this is the end