...ir vėl aš čia grįžau...
šaltas ruduo...geliantis ruduo...džiaugiuosi,kad širdyje viso to nėra...nei šalčio,nei gėlos...
gal tai pavasaris,gal sutiktas žmogus, bet mano viduje be galo gera...
ir kas taip sutvarkė šį pasaulį???Kuo daugiau duodi,tuo labiau tave skriaudžia.........
atsiranda...pradingsta...ir vėl čia...ir vėl nėra...liūdna...linksma...juokiuosi...verkiu...ir taip visada...taip nuolat...
pagaliau žiema...Ir sniego daug...tik gal per daug šalta...
paskutinė rudens diena...gerai...gal kas nors žiemą sniego atneš...ir bus tada balta...
Kodėl aš tokia naivuolė???nekenčiu savęs už tai, bet vis tiek visais vėl tikiu...
ir kodėl viską gyvenime lemia materija, išorė,o ne jausmai???
kaip įveikti save,išmokti pasipriešinti tam,kas vyksta aplinkui,tam, kas tave ardo viduje ir neleidžia gyventi???