Taip keista ilgai neklausius muzikos vėl imti ir paklausyti. Taip keista. Taip keista. Atrodo, kad iškritusios detalės prisikelia iš mirusiųjų ir nuo žemės susistato atgal į tave. Suskrenda. Su dulkėmis. Ir girgžda tarpuose. Nieko baisaus.

qq

Niekas
Kas aš?
Mano veidas pažymėtas, bet kas aš esu?
Juokiuosi per kraujus ir nykstu po truputį, bet nieko nejaučiu.
Kalbu su tavimi visada, net kai tavęs nėra.
Ir tai, kad nieko nebuvo pasakyta - tik kurčia tyla.
Mirštu visada su tavimi.
Tie, kurie kalba, kalba, kalba ir vėl...
Ir nelieka nieko kas buvo, visiškai nieko -
dangaus , kuri praradome,
vogėm gabalus vis juodesnius,
juodesnius už pačią juodumą...
O dabar jau nieko nebėra.
Jei dar liko krentanti žvaigždė, tai ji paskutine ir ji krenta,
o jos nuosėdos sėda man ant odos palikdamos begalinį gėrį
kuriame viskas baigėsi
nuo dugno iki dugno dėl laisves.
Aš neturiu...
paklusnumo
jis dingo
jau seniai
jei nupieši man rojų, aš sunaikinsiu jį. Tiek daug už nieką...
Einu pas tave tam, kad bučiau niekuo.
Baigiu tau
visados
analizuodama žmones apie nieką negalvoju
o tie kas kalba, kalba ir dabar, ir vėliau kalbės.

Ir nelieka nieko, visiškai nieko, jausmo kurį praradome,
nebelieka supratimo vienas kito, o tai žudo nepaliekant jokios ramybės
ir nelieka daugiau nieko, visiškai nieko, ir stogo kuri praradome,
o dabar lyja kiaurai, ant baldu, viltys, skęsdamos potvynyje.
plaukiu niekame
aš plaukiu į nieką
tu plauki į nieką
dėl laisvės..

http://www.youtube.com/watch?v=T9UMbUCiAfs&feature=em-subs_d igest-vrecs

Laukiu

Šiandien sukanka 10 metų. Sveikinu save. Bu gero, blogo nebuvo. Teko pažinti daug puikių žmonių. Ačiū Tau, rašyk.lt :)

Nerašau retai, tiesiog laikas lėtėja.

Ir kas per normos, kad savo paties rašinėjimuose bijai savo paties aistros. Amžius? - ne. Atrofija? - ...

Vat kartais atrodo, kad ateis kažkas ir išgelbės. Bet neateina :) bet vis atrodo :D
O gal čia tas atrodymas ir ateina..(?)

Davasinis tobulėjimas. Briedas kažkoks... tpfu.

pasirodo pilnatys nesibaigia