Jei lemta taurę man išlenkt,
Žinau – karti, išgersiu ją lig galo.
Tiktai nereikalaukit nusilenkt –
Geriau pakvieskite prie stalo.
Ir aš prisėsiu atlapa širdim,
Drauge pakelsim taurę vyno.
Te lekia viskas užmarštin!
O kas rytoj, lai Dievas žino.

Buvau kaip išdžiuvusi upė ir staiga pragydau... Gal  reikia pradėti tikėti į Dievą?