Ar issilavines, bet falsyvas zmogus, ar visiskai netasytas, bet toks mielas, kad priesirdies dek?

Kartais taip noris isnykt arba atsidurt negyvenamoj saloj, kai jau niekas nebedziugina...:/

tai kazkokia nepagydoma, bet sirdziai maloni liga:)

geriau nesirkit...:/

Viskas imanoma

Ar imanoma draugyste tarp vyro ir moters?

As atsakyma zinau:

-Neimanoma:/

Pasaulyje yra tik problematiski vyrai ir perstypriai juos mylincios moterys...

Sveikas,

Kaip sekasi? Kas naujo? :)

Nezinau, kaip tau atrodys sis mano laiskelis, as suprasciau, jei net jo neskaitytum...bet kazkaip labai daug masciau apie tave pastaruoju metu...nes kazkur jau metai laiko, kai prasilenkeme vienas pro kita Traku gatveje, kaip nepazistami zmones...gerai pagalvojus, tikriausiai tai tiesa, kad vienas kito nespejom pazinti, o gal ir nenorejom, bet...

Buvo sauletas vakaras velyvo pavasario, saule maloniai kaitino, kai mudvi su sese ir pulku vaiku ejome namu link. As niekada nepamirsiu to jausmo, kai isvydau toki nuostabu, gal kiek egzotiska vaizda...Ant aukstos tvoros,tarp tankiu krumu, kaip koks bezdzioniukas sedejo mano amziaus berniukas, kazka turejo rankose lyg koki pagaliuka ir liktai ji droze ar zaide su juo...tiksliai nepamenu, bet pamenu, kai jis pazvelge man i akis ir mano kunu perejo kazin kokia nepaaiskinama , jaudinanti, siurpulinga jausmu banga, tuo momentu as visa virpejau issusijaudinimo, bet nesuvokdama, kas darosi su manim susigedau nuleidau akis...ir romiai praejau pro ji, tuo pat metu suvokdama, kad galbut daugiau jo neisvysiu, po kurio laiko viskas uzsimirso ir gal net nerasyciau ir nemastyciau, jei taip laikiamoje mokykloje nebuciau jo sutikusi....ir tada supratau, kad ta zmoguti myliu, gal perdrasiai buvau nusprendusi, bet mylejau, svajojau, verkiau, guodziausi, slapcia viliausi, o veliau ir bandziau kovoti uz savo jausma stipresni uz mane pacia, bet nesulaukiau atsako ir visa laika kaltinau save, kankinausi, kad nesu tokia, kurios jis nesigedytu, kad nesu ta su kuria jam butu malonu bendrauti...bet kazkaip paauglysteje pasirode ir kiti draugai mano jausmu horizonte, bande rodyti, kad esu unikali, kad neturiu saves gailet ir skriaust, kad turiu gyvent pamirsdama siurpuliukus ir jauduli,kad privalau atsipeiket ir pabandyt, gyvent toliau ... skaudu tai, kad viska dariau ir viliausi kad pades kad pamirsiu, bet veltui, nes slapcia viliausi, kad jis mane pastebes, kad mano svajones issipildys, kad pagaliau busim drauge...as net buvau pasiryzus betkam, net saves zeminimui,kad tik buciau salia jo, kad vel virpeciau is jaudulio...tas zmogutis buvai tu...(raudoni_zandukai)....as nenoriu taves smerkti ir nesiruosiu, as tik norejau savo atsiminimais pasidalint su tuo zmogumi, kuriam nedrisau pasakyt, kaip jauciaus tada, kai beprotiskai mylejau, troskau, kentejau vienu metu..idomus jausmas vertas gyvenimo...

Pries metus laiko as leidausi  Basanaviciaus gatve zemyn i Traku gatve, bet jau nebe su sese ir ne viena, o sudraugu uzparankes, kas idomiausia, kad ir tu ejai ne vienas, o su draugu, kurio isvaizda man primine panka, is tiesu labai dziaugiausi del to , kad draugauji su juo, nes jis paprastas, kaip 5 centai, kad jis nebando riesti pries nieka nosies, kaip Darius, ir speliojau ar pasislabinsi ar nea...bet prisipazinsiu man buvo nedrasu ir gal net netiketa, kad tada taip ejom tiesiog vienas priesais kita...todel nedrisau nieko pasakyt, tik buvau akimirkai nusterus..bet siurpuliuku nebejauciau, kaip tada vaikysteje, gal todel, kad jau draugavau su ir iki siol draugauju su Dovydu.

Dabar pati mastau, kodel cia rasau tai kas buvo...

Betkokiu atveju nenoreciau, kad mastytum, kazka blogo, as siunciu si laiska, ne kaip priekaista, bet sakykim taip, kaip padeka ir dziaugsma, kuri jauciau tamstos deka...

O dabar labai idomu suzinot apie tave...jei nera noro ar laiko suprasiu.

Pagarbiai,
Gelmina

KLAUSIMAS: Kuo moterys skiriasi nuo vyru?

ATSAKYMAS: Tuo, kad jos visada gali, bet nevisada nori, o vyrai visada nori, bet nevisada gali ;)