Aš- laimės kūdikis.

Gulėjau, o dabar jau sėdžiu. Akimirka iki atsistojimo. Kai stovėsiu- galėsiu skristi.

tebūnie dienoraštis tuščias
nėra čia ko svetimiem skaityt

Kas gi aš būsiu po dešimt metų?

pasišiaušęs

ar įmanoma nusimesti visą purvą ir pradėti gyventi žmoniškai?

Emmm....

šianakt tai nieko gero nesapnavau
bent jau neprisimenu

šianakt sapnavau kaip su kupranugariu keliavau tankų vilkstynėje ir visai neatsilikau
maršrutas buvo: Bagdadas- Egyptas

Šianakt sapnavau audrą. Baisų lietų.