Visi tik apie rudenį, rudenį... Matyt smarkiai veikia rašančius metų laikų kaita.

Atrodo, kad daugeliui dabartinių rašytojų erotika (ar net pornografija) pasidarė taip pat privaloma, kaip koks Lenino citavimas sovietmečiu.

Sako, jei gali nerašyti, nerašyk...
O ką daryti, jei gali nerašyti, bet vistiek norisi? Juk tokiu atveju rašyti būtų nuodėmė...

Jei kartais rašykai kam nors padės galutinai išsigydyti nuo rašymo, tai irgi šiokia tokia iš jų nauda...

Čia daug, labai daug pelenų... Bet ieškosiu aukso, kuris juose žiba.

Šiandien susipažinau su haiku. Iš tiesų žavus žanras, kaip ir daug kas Japonijoje.

Gyvenimo negardaus
be druskos ir be medaus
nelaukiu
nenoriu
bijau

Subtilus skirtumas yra tarp dainos ir giesmės...