Mama, atleisk tu man už tai, kad noriu mirti... Ne tavo sielą aš žadu pamint, atleisk už tai. kad niekad nenorėjau aš suprast ką reiškia nuostabus gyvenimas...

Sapnas turejo atspindet tiesą, kuria norėjau patikėt... Tiesa tik ta - myliu save ir mirtį mylinčia mane.

kaip keista... Sapnavau sapna, kuriame buvau laimingas... Kaip cia pasakius, zeuriai laimingas, kad net prabudes norejau spjauti realybei i veida ir vel uzmigt. Ir sapnuoti amzinai...

Prabudau ryte,  kazkas netaip...
Dar blogiau, "kazkas netaip" irgi prabudo ir kazka pasake apie kava. Prisiekiau daugeu negert.... Ar ilgam? :)

tu esi zmogus su kuriuo man gera
tu esi zmogus, kuri prisimenu budamas vienas
tu esi zmogus prie kurio prisiglaudes jauciuosi tarp zvaigzdziu
tu esi zmogus kuriam niekad nesakyciau ne, net jeigu sokciau nuo uolos
tu esi zmogus kuriam drasiai issakyciau savo jausmus, kuriu niekam nesakeu
tu esi zmogus kuriam galeciau pasakyt, kad myliu...

Atsiminkite, uzsideje dujokauke mirsite netaip greitai...

Blogiausias budas praleisti 1/7 savo gyvenimo yra PIRMADIENIS :(