Kartais būna taip sunku...negali nuoširdžiai džiaugtis sėkme, kurios nusipelnei. Negali mylėti taip, kaip kartais esi mylima. Nesupranti dalykų, kuriuos visad tikėjai valdanti pati.
Kad taip gimus drugeliu.
Šiandien gimiau iš naujo: verčiau būti ištrintai genijaus, nei pagirtai nevykėlio...:)
Pasakyčiau, kad prasidėjo sesija, bet sako keiktis negražu...
Liūdna. Tai ką laikiu tikru, pasirodė netikra. Tai, kuo visai netikėjau, iš tikro ir yra neverta tikėti... Bijau Kalėdų.
pavargau dvejoti...jis, ne jis...man, ne man...o tai, ką pamačiau traukinyje, ne taip lengva pamiršti...
Dabar svarbiausia islikti...jo manymu. O man nesinori nei gydytojų, nei vaistų, nei žinojimo, kad liko tiek nedaug...tegu.
keista, kai rugsėjis prasideda ne mokyklos suole, o jo lovoje...naujai naujas gyvenimas...tarsi visuomet i nugarą jaustum šešėlio alsavimą...
kaip sakė prodekanė, gegužė - gražiausias mėnuo, kurį praleidžiam taip niekingai...kursiniai, egzai, darbas, praktika, paskaitos...o galvoj švilpia pavasariniai vėjai...ir dar...mane vėl įsimylėjo...:(