Šiandien nusprendžiau eiti ieškoti savo Asmeninės Legendos. Salemo karalius sake, kad visas pasaulis man padės. Jau vienas žingsnis žengtas, kas toliau...?

„Nebėgsiu į mirtį nuo ligos, jei ji išgydoma ir negadina sielos. Nekelsiu rankos prieš save dėl skausmo: tokia mirtis būtų pralaimėjimas". „Silpnas ir bailus yra tas, kuris miršta dėl skausmo"  , - rašo Seneka.

artėjant visų šventųjų dienai, supranti, kokie svarbūs buvo tie,kurių jau nebėra. supranti, kad jų trūksta. ir ieškai šalila savęs tų, kurie dar yra, kurie tave myli ir tiki tavimi. supranti, kokie svarbūs tau jie yra. ir atduodi visą savo meilę tiems kurie šalia. stipriai apkabini savo sielos draugą. ieškai šilumos karštai plakančiose širdyse ir neši mažą šilumos dalelę tiems, kurių, šamia pasaulyje, jau nebėra. neši mažyti šilumos, meilės ir šviesos žiburėlį naktyje. ar kada buvai kapinėse, visų šventųjų naktį? ar matei, kiek meilės ir šilumos atiduota artimiems?tačiau ar jie ją jaučia? tik mums širdyje geriau, mes bandome jiems grąžinti tai, ko nespėjome jiems būnant šalia. todėl parodykime savo jausmus tiems žmonės, kuriuos mylime kol esame gyvi ir mes, ir jie. nejau taip sunku mums ištarti vieną paprastą, deja jau kasdienišką, tačiau iš visos širdies žodį:MYLIU.

na stai prabego dar viena diena. liudna. nieko nera, kas galetu mane pralinksminti, nieko, kas galetu suteikti vilties ir dziugesio.nieko nera salia,tik keturios sienos, lova, stalas, didele knygu spinta, didziulis langas i sios nakties tamsa-salta, negailestinga.ir vel viena braukiu per skruosta riedancia asara, net suo uzmigo ant kelienu ir nejaucia mano vienatves skausmo.kur esi tu?kodel taves nera salia?kodel tyli ir nieko nesakai?kur tu?nerandu taves tamsoje, duok man ranka, laikyk mane, suspausk ir nepaleisk, neleisk suklupti ar isnykti. kur tu?...

ak,kaip gaila, bega paskutines vasaros dienos. keiciasi gyvenimas. kodel?kodel viskas taip turi buti? kodel verkia nuskriaustas vaikas, iskaudinta sirdis? kodel baisu pasilikti vienai tamsioje naktyje, nejausti mylimo zmogaus salia, bijoti, kad besikeiciantis gyvenimas gali sudauzyti svajone? kodel baisu zengti toliau? nejauku pazvelgti tau i akis? kodel siela ir vel atsiskiria nuo kuno ir kyla, ten kur daugybe zvaigzdziu, ten kur nera nei asaru, nei skausmo, ten kur issipildo visos slapciausios svajones, ten kur neimanoma tampa imanoma?

jauciuos lyg buciau isprotejus
kalbuos su sienom ir dangum,
ir man atrodo, kad man taria:
tikek, tikeki tu zmogum.

jauciu kaip vejas glosto siela,
lietus buciuoja naktimis,
ir as kaip mazas vaikas tyliai,
uzmerkiu miegui sias akis.

ir sapnuose girdziu as balsa
kuris kartoja visada
miegok, miegoki merguzele
ir patikeki svajone.

noretusi isnykti su tamsa,
noretusi dar amziams pasilikti,
isgirsti kaip vel plaka tyloje
tiesos ir saules pasiilgusi sirdute.

siandien taip liudna.

dziaugiuos kad patiko

labas:)