As pabegau! Prasideda tai!...
Uj kaip man linksma. Linksma, kad net grybai juokias. Stai ir Zmogenas izengia pro duris su dideliu dideliu buteliu vyno. As vistiek juo netikiu. O gal?...

Kur tas mano siautimas? Kur?..
Kur mano grazus nusivylimas tuo?..
Sestadienio vakaras, ar tu man leisi pabegt is sios nevykusios padeties?
As pabegsiu, kam as to klausiu, as jau begu...

man patarei vargu nebemaisyt su siela
nebekalbet tamsiais garsais
ir liepei ryta pasitikti saule
su vis naujais troskimais, atsiprasymais ir pazadais

Megaliu aš žiurėt per svetimą langą, nes tas langas tampa manuoju. Aš noriu, kad mano langas atsivertų plačiai plačiai, kad žvirbliai ir kuosos man čiulbėtu nuostabią melodiją, kurios pats negaliu sušvilpaut! Gyvenime siekiu tobulumo, bet labai jau vangiai... Tobulumo visose srityse... Lydi mane sėkmę, bet aš ja nemoku pasinaudot...

Mirga marga tos spalvotos dėžutės...
Liejasi man vaizdas...
Greit pasibaigs tas vaikų darželis...

Penktadienis. Grazus oras. Tardė mane :/ Sapnavau nuostabų sapną... Dirbu... Važiuosiu namo... Eisiu miegot!

kaip grazu... Sužinojau, kad mano meno šedevras su rudenišku vejeliu ištrauktas iš šiukšlių dežes ir nuvežtas į atliekų perdirbimo įmonę :/ Gal kažkas rado kūrybinių idėju beskaitydamas mano sapaliones... Tikiuosi kažkas liks dėkingas. Vat tokia mano dienele. Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai... ruduo.. ruduo...

Ech... Toks nuostabus oras... Rūkas... Eini gatve ir trenkiesi į rūka, tarsi į pilka rudens debesį, nusileidusį tave pasveikint... Pavieluotai, bet ačiū Tau, nors už tiek... Palieku sita purvina miesta! Prasivalymas...