nezinau ar grizau..
ar isvis apsimoka gristi?
juk visvien..
isvis..

TU NEMIRTINGAS!!
NES SKAUSMAS - NEMIRŠTA..

mane išdavė Dievas..
daugiau nebesikalbu su juo..

klumpu ant keistų akmenų..
ant savo svajonių klumpu..

norėtųsi susirasti žmonių, kurie įwertintų mane..
įwertintų mano siaubingą kūrybą..
nors man ji - graži..
kiekwienam sawas kūrinys - gražus..

idomu, ar kas nors skaitytų dienoraštį,
jei nepasirodyčiau daugiau niekur..
ar pažwelgtų kas į mažo briedžiuko širdį?

Niekas už mane nebalsuoja..
Niekas nenori padėti man..
O aš noriu iškilt iš pelenų..
Noriu iškilt lig debesų..

atsimenu..
kai buwau jaunesnė..
(nors ir dabar nesu sena)
troškau baigti mokyklą..
taip stipriai troškau, kad ištisas dienas swajodawau apie suaugusios gywenimą..
bandžiai įsiwaizduoti kaip
atrodysiu suaugusi..
jei atwirai, wisai kitaip sawe įsiwaizdawau :]
o dabar, nenoriu suaugto..
nenoriu palikti namų..
nenoriu palikti mokyklos!
nenoriu prarasti draugų..

kaip liūdna..
taip liūdna, kad aš wėl tapau "liūdesio karaliene"..
wėl pradėjau kurti eiles..
wėl tokias pat kupinas beprasmybės ir liūdesio..
wėl užsinorėjau rašyti dienoraštį..
(kad ir atwirą wisuomenei)