Dega vasara
aš su megztiniu –
namu
plati erdvė
Baimės
Nuo porų odos
Ligi būsto akių.

Stoviu medis
Hamakų belaisvis
Vasarinė šalna
Sliuogia virvelėmis.

Vainikų mėtymas į tolį


Šakelės eglių
Straksi kojelėm
Žvirblių poros
Ratan sustoja
Persipina šoky

Chrizantemas
Iškelt!
Fotografuoju,
Pirmokėliai,
Iš viršaus

Laivelis skęsta,
Pagalbos šaukias.
Signalinės žvakės
Aukštai iškeltos

Vidurėlius vatinius
Miegui pataisyt!
Vikšriai sustoja
Gelbėtojų pozon.

Numetė  ratą
Eglinį laivo
Metė  geležinį
Vikšrių nulinko galvelės.

aš medis
nuodingas
o kas
nenuodinga -
raudona
pavirtę.
boružė
ir galiūnas
sukibę pirštais
čiūčiuoja sėklelę
ragana raganėlė
neatims

aš medis
nuodingas
o kas
nenuodinga -
raudona
virtę.
boružė
ir galiūnas
sukibę pirštais
augina sėklelę

smėlynuos nėr riedulėlių –
grindinio, vadinas,
arklio pasagaičių.
tai akmens amžius
su rūdijančiais metalais požemio
upių kupoluose.
Jei aš ten svečiavausi mikrobu,
kapiliaruose tegalėjau išbūti dirvos,
tekėti debesėliais saulutei įkaitinus.
Vieną tokią naktį žirgas mirdamas
iš žemės šilumą pasiglemžė,
vietoje, kurioje tekėjau.
Vietoje, kurioje tekėjau,
žirgas putą pametė –
nusiritau tarpais smiltelių
iki požemio upės,
metalų ašmenyse užsisklendžiau,
kartojausi per amžius.

Arkliukų kraustymasis gandrais.

Nesišerki, palšasis arkleli,
Žemiau visų negandų murklinėja gandras

Panašėsi į grifą,
O tavo juodos plunksnos, tikėk manim, nelėks su vėju.

Tas didis paukštis atvers žirklėmis prarają ir nugarmės
plunksnelės, tad ar besvarbu,  kokia jo siela?

išlindau iš gūžtelės, tikėdamasi išvysti Kalėdas. buvo geriau. užmačiau plačiai nusidriekusį "Rasyk. Kitoks" spalvingą karnavalą. visada norėjau pakeliauti, o še, kad nori! kokia proga, be lėktuvų, laivų, sparnų.. plačiai plačiai.. galėtų tik eglaitės šakas išgenėti - viršaus nematau, o ten kažkur ir mūzos plevena, vaikus bara..