netikiu juo. bet tikiu tuo, kad žmogus gali neturėti apgaileistavimų dėl praeities. netikiu į žmogų, kuris nėra turėjęs patirties, kuri atskleistų jam, kad jis yra tik močkrušys. ir tada tik jam vienam belieka nuspręsti ar jis bus nelaimingas ar laimingas. močkrušys. tik jam vienam.

"SAPNAS, kuriame nuolat kartojosi frazė:
per daug ėsti dvasią nesveika...
ir po to pilkas ūkas, kuris ilgai nesisklaidė,
tam ūke kurapkų pulkelis, spalvos pereina į tamsiai      raudoną, žėrinčią, plytinę,
ūkas kamuoliu apsiaučia viską –
varna, išauginusi savo lizde vanagiuką,
giriasi prieš kitas, kad anas yra josios vaikas,
kol suėda, suėda, suėda,      raudonom akim
žiūrėdamas,
naktį laukiau dienos;
dieną laukiau nakties, –
tai ir buvo mano gyvenimas.

1995.VIII

Geda, Sigitas. Jotvingių mišios"

siena: prisimenu nesuprantu bučiniai prisimenu pykstu pamojavimas prisimenu girdžiu jaučiuosi prisimenu nesuprantu prancūziškas bučinys nejaučiu prisimenu pykstu nebegirdžiu
apkabinu prisimenu yra taip jau buvę suprantu prisimenu noriu nebepykstu nebeprisimenu jaučiuosi girdžiu tyla tylos viena dvi trys tylos keturios prisimenu jaučiuosi nebenoriu

karolis: lėtai eina prie kedės ir pradeda musikuoti plaukų kasalę, kuri kyšo pro ant galvos užsimauta plėšiko-bandito kaukę. Ataidi paliepimas - dabar: ir įsijungia šviesa.
karolis: krenta ir susmunka ant kėdės, po to staigiai pakyla, sustingsta, pasižiūri į smartphone, lyg paauglys į instagramą arba kapitalistas į vištų fabriko pelną ir sušunka - the future is in your hand's - ir vėl krenta ir susmunka.
karolis: sėdi.
karolis: vėl pakyla, suspaudo keletą mygtųkų į smarthphonę, vėl krenta ir vėl sėdi.
karolis: it's happening.

jei sapnuoji kur kas geriau negu rašai, tai reiketų rašyti tik dienoraščius