Rašyk
Eilės (80638)
Fantastika (2483)
Esė (1643)
Proza (11221)
Vaikams (2768)
Slam (92)
English (1223)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 161 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2024-08-01 08:25
Liucijus Karovas

kaip

dabar
2024-07-06 11:07
Liucijus Karovas

gilios upės tyliai plaukia

tranzite iš maskvos į prancūziją girdėjau raganaitę šaukiant: heroino (duokit pone dieve)!

(B): o kam tau?
B: nauja priklausomybė arba gražus gyvenimas.
2024-07-02 19:30
Liucijus Karovas

Gana: Pradžia

Ganos nekenčiau iškart. Sutikau ją dvokiančiame prakaitu naktiniame klube per savo 25-tą gimtadienį. Vietoje, kur niekas neateina ieškoti partnerio, nei gyvenimui, nei menui, stovėjo kampe tuštut tuštutėlė Gana. Pastebėjau ją, kai dingo net neatsisveikinę visi mano gimtojo miesto parazitai, kuriuos aš mylėjau, nes tada dar nemokėjau užtrenkti pasauliui durų. Bet jie valgė mano kūną ne tam, kad taptų panašiais į mane ir ridenančiais mėšlavabalio kamuolį. Ir visgi, toji limbinė būsena įgalino mane patį pasiilsėti prie tos didelės ir nepakeliamos mėšlo lavinos. Tad, štai, kampe tuštut tuštutėlė ant vienos kojos stovi išblyškusi, prikandusi lūpą it sparną, Gana. O aš - ką tik bepročio šokio judesiais, suplyšusia maike, nurungęs visus tuos, kuriems parsivesti kažką namo iš tokios vietos yra lengva ir nefrustruota, pamatau ją - ir įsižeidžiu: kad dar vienas, toks pats, kaip aš irgi yra čia, bet nesislepia. Juk būtent visuose vakarėliuose ir dainų dainelėse - taip stovėdau ir aš. Skirtumas tik tas, kad aš vyro, o ji moters kūne. Tačiau, neapykanta ta pati: šis pasaulis mums nieko nežada: juk nurungęs visus lieki vienas, o su tokiais, niekas nedrįsta žengti pirmo žingsnio patys: kodėl prie bebaimio galiūno neprieina nei viena moteris, o prie išgąsdinto grobio - nei vienas vyras?
Prieinu prie jos ir situacija bemat apsiverčia aukštyn kojom, - mus apspiečia grupelė vaikinų, ir ji, baltoji Gana, akimirksniu išsirita iš savojo kiauto ir tampa drugeliu. Vadinasi neapsirikau, ji iš tikrųjų - saviakė. Juk, tokie, kaip aš - viską darome dėl to vieno vienintelio žmogaus. Nieko negalime padaryti dėl savęs, o atsiradus dėl ko numirti - atrodo galėtume išlaikyti tarp delnų perskeltų atomą, kad ir visą amžinybę, jei to reikėtų apsaugoti tam, ką turime brangiausio. Ir net nesistebime tuo, nes to - net nepastebime. Štai tokie yra tokie kaip aš - apgailėtini luošieji. Tačiau, aš jau tą pastebiu, nes man diagnozuotas ketvirtos stadijos odos vėžys, įšaugęs į pirmos stadijos smegenų vėžį. Aš jau mirštu ir man nepavyks apsaugoti to ką turiu brangiausia. Viskas ką galiu - tik neapsimesti, kad man vis dar pavyks, kad galiu saugoti tai, ko saugoti man jau nebereikia. Nebereikia, nes mano laikas baigėsi, o tai reiškia, kad galiu tik ieškoti kam perduoti savo misiją arba paslėpti taip, kad tai ką turiu brangiausio galėtų atrasti tik dar vienas toks, kaip aš. Būtent tai ir pavyko man padaryti, o dabar belieka sulaukti savojo bjauraus galo ir numirti.

Parodau Ganai, kad pastebėjau, jos metamorfozę ir ji į tai sureaguoja būtent taip, kaip aš ir tikėjausi: ji nepradeda dar labiau flirtuoti su bezdalais, o pradeda priekaištauti man, kad neturiu teisės, jai aiškinti ką daryti. Ironiškai nusišypsau ir išsivedu raudonkepuraitę pas močiutę namo. Viešpatie... Jaučiausi taip, lyg bandyčiau peniu restauruoti Moną Lizą, kurią suplėšė muziejaus sargybiniai šunys. Pirmos meilės šypsena, sadisto serijinio žudiko "bdsm" rusyje. Atsikėliau su žaizdomis, kurios šašavosi kelis mėnesius. Iš pradžių jai nieko nesakiau, kad "bdsm" ir tai, kaip ji priima vyro kūną turi bendro tiek pat, kaip saulė ir saulėgražos, nes pats bandžiau pralįsti ten, kur atrodo nepralįstu netgi musė. Tačiau, po kelių mėnesių bendravimo, man galiausiai pavyko ir tada prasidėjo vedybiniai ginčai. Ji dar labiau nenorėjo pripažinti, kad "bdsm" tėra iš interneto ištraukta fantazija, kuri jai - nesveikai, kaip ir aš - leidžia save mylėti, lyg sveiką. Bet aš ginčijausi ne dėl to. O dėl to, kad ji, kaip ir aš buvo bailė. Užtenka įvesti į google images BDSM, kad suprastum, kad tai nėra nesivaldantis kandžiojamasis ir kaklo drąskymas aistros akimirkomis. Visų pirma tai yra tiesiog pornografijos žanras, kuriuo užsiima tie, kuriems nebeužtenka to, kas paprasta ir tikra. Ties šia vieta ji pavadindavo mane nuobodybe ir dialogas baigdavosi. Ir - it's okay that you are crazy - aš jai atsakydavau, kai ji bailutė, nusirengdavo tik išjungusi šviesą arba atsigulusi lovoje ir užsidengusi patalais.
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą