rašyk.lt: Dienoraštis -> Arwen

Ir jie pradėjo. Bent jau Haris jautėsi nepaprastai kvailai spoksodamas į kristalinį rutulį ir stengdamasis apie nieką negalvoti, nors į galvą lindo „kokia nesąmonė panašios mintys. Susikaupti nepadėjo ir tai, kad Ronis patyliukais kikeno, o Hermiona ištisai nepatenkinta burbėjo.
-Ar jau ką pamatėt?-paklausė Haris, penkiolika minučių vėpsojęs į rutulį.
-Aha, ant šito stalo dėmė,- parodė Ronis.- Kažkas užvarvino karšto vaško.

***

Padaras toliau sau bambėjo spoksodamas jau į Harį.
-Nejaugi? Nejau tai Haris Poteris? Padaras mato randą, vadinasi, tiesa, šis berniukas sustabdė Tamsos Valdovą, Padarui įdomu, kaip jis tai padarė...
-Mums visiems įdomu, Padare,- tarė Fredis.
-Vis dėlto, ko čia tau reikia?- paklausė Džordžas.
Didelės Padaro akys nukrypo į Džordžą.
-Padaras valo,- burbtelėjo jis.
-Norėtumėt, kad taip būtų,- pasigirdo balsas Hariui už nugaros.
Grįžęs Sirijus skersa akimi dėbčiojo į Padarą. Triukšmas apačioje aprimo- galbūt ponia Vizli ir Mandangas nuėjo rietis į virtuvę. Išvydęs Sirijų, Padaras juokingai žemai nusilenkė, net į šnipą panaši nosis prisiplojo prie grindų.
-Atsistok žmoniškai,- nekantriai tarė Sirijus.- Na, ką dar sumanei?
-Padaras valo,- tvirtino elfas.- Padaras gyvena tam, kad tarnautų Kilmingiesiems Blekų namams...
-Ir jie kasdien darosi vis purvinesni,- atkirto Sirijus.
-Šeimininkas visad mėgo pajuokauti,- vėl nusilenkė Padaras, bet pusbalsiu iškoneveikė:- Šeimininkas buvo bjaurus, nedėkingas kiaulė, kuris sugildė motinai širdį...
-Mano motina, Padare, neturėjo širdies,- metė Sirijus.- Ji laikėsi tik pasiutimu.
Padaras vėl nusilenkė.
-Kaip šeimininkas malonėsit,- tūžmingai suniurnėjo.- Šeimininkas nevertas savo motinos mažojo pirštelio, ooo, mano vargšė ponia, ką ji pasakytų matydama, kad Padaras jam tarnauja, kaip ji jo nekentė, kiek nusivylimo jis suteikė...
-Aš tavęs klausiu, ką tu sumanei,- šaltai priminė Sirijus.- Vos tik pasirodai apsimesdamas, jog valai, visad ką nors ištempi į savo urvą, kad negalėtume išmesti.
-Padaras šeimininko namuose niekad nieko nejudina,- pasakė elfas ir greit sumurmėjo:- Ponia niekad neatleis Padarui, jeigu gobelenas bus išmestas, septynis šimtmečius jis priklausė šeimai, Padaras turi jį išgelbėti, Padaras neleis šeimininkui ir kraujo išdavikams, ir visokiems piemenims jo sunaikinti...
-Manau, taip ir bus,- su panieka dėbtelėjo Sirijus į priešingą sieną.- Neabejoju, kad ji bandys jį pritvirtinti Amžino priklijavimo kerais, bet jeigu pavyks, tikrai juo atsikratysiu. O dabar nešdinkis, Padare.
Padaras, regis, nedrįso nepaklusti tiesioginiam įsakymui, tačiau šlepsėdamas pro Sirijų apdovanojo jį didžiausios neapykantos žvilgsniu ir išeidamas nesiliovė bambėti:
-Grįžo iš Azkabano ir varinėja Padarą, ooo, mano vargšė ponia, ką ji pasakytų pamačiusi namus dabar, kai juose gyvena šitie pašlemėkai, jos lobiai išmėtyti, ji prisiekė, kad jis jai ne sūnus, o jis sugrįžo, girdėjau, kad žmogžudys...
-Dar paburdėk, ir tikrai tapsiu žmogžudžiu!- suniurzgė Sirijus, užtrenkdamas duris paskui elfą.

***

Ponia Vizli suspigo ne prasčiau už Hermiona.
- Negali būti! Negali būti! Ak, Roni, kaip nuostabu! Dabar visi šeimoje prefektai!
- O mudu su Fredžiu kas, kaimynai?- pasipiktino Džordžas, kai motina, pastūmusi jį šonan, apkabino jaunėlį.

***

Ką daryti, kai aplanko kūrybinė krizė?.. Kai išsisemi ir nežinai, kaip suregzti net menkiausią sakinėlį... Kai jokios mintys nelenda į galvą... Kai galva atrodo tuščia.. Ką tada daryti?

***

Gera gyventi, kai žinau, jog pasaulyje yra žmonių, kuriems aš rūpiu...

***

You have the gift of foresight. Tell me what you have seen...

***

Ne visi, kurie klajoja, yra pasiklydę -- J. R. R. Tolkien

Meniu