namai kurie neegzistuoja....
mano kasdienybe
keliai taip susipyne kad sugrizt nebeimanoma

namo. I puga. Skrendu uzmerktom akim. Coming home for Christmas. Namo, namo, namo.

Siandien issiaiskinau kam reikalingi dienorasciai. ogi kad galeciau atsiminti tai apie ka net nebepagalvoju. Gal ir nereikai bet taip gera kartais sugrizti atgal.

jūros vėsą pakeičiau į pilnų troleibusų romantiką

sianakt i miesta sugrizo lietus, sidabrinemis vandens stygomis prisirises mano pamestaji liudesi.isgirdau ji saukiant kazkur uz lango, pasokau is lovos ir stipriai ikvepiau dregno oro, kad su jo srove i mane sugriztu liudesys. O siandien vesiuosi ji prie juros, kad lietus nuplautu jo asaras ir jos mazuciais suriais kristalais pabirtu ant dregno smelio. Mano liudesys jis tiek prisikentejo kai buvau palikusi ji viena. Bet sianakt i miesta sugrizo ruduo...