Dėkoju "Tildės biurui" už rusų-lietuvių kalbų žodyną, "Fotonijai" - už tarptautinių žodžių žodyną. O štai Didžiuoju lietuvių kalbos žodynu naudotis nepatogu... Matyt, todėl tiek rašybos klaidų darau. Gėda.

O kas, jeigu?..
Nuo laiko kelionių tik vienas žingsnis iki alternatyvios istorijos. Kas tai yra? Įsivaizduokime, kad nukeliavę į 1928 metus vienoje iš Bavarijos aludžių jūs kivirčo metu šiek tiek per plačiai ištaškote kažkokio Šiklgruberio, nupiepėlio su mažais ūsiukais panosėje, smegenis. Na ir kas, pasakysite - tas nupiepėlis tikrai ne jūsų senelis. (Čia aš, kaip savaime suprantamo fakto, laikausi versijos, kad jūsų pavardė - ne Šiklgruberis... Visų skaitytojų, turinčių šią pavardę, iš anksto atsiprašau.) Tačiau jis vėliau turėjo išgarsėti kaip Adolfas Hitleris. Na, o dabar įsivaizduokite 2000-jų metų pasaulį, kurio istorijoje nebuvo Hitlerio, arba jis buvo labai žymus dailininkas, o ne nacių ideologinis vadas. Vadinasi, nebuvo ir II-jo Pasaulinio karo. Ar galite įsivaizduoti? Ne? O kai kurie - gali. Ir ne tik gali, bet ir išdėsto savo vizijas popieriuje, taip pagimdydami alternatyviosios istorijos žanro kūrinius.
Baltoji angis. Traktatas apie klišes.

Likiminė literatūra. Pagrindinis personažas - Likimas, Laima, Dalia, Fatumas. Jis iliustruojamas jo (Likimo) atžvilgiu antraeilių veikėjų lemtimis, kurių jie niekaip o niekaip negali pakeisti. Personažai ir peizažai yra tik tam, kad patvirtintų tezę - nuo likimo nepabėgsi. Pastaroji literatūra stipriai apvaldžiusi ir laiko sąmonę. Laiko, bet ne istorizmo, nes istorinė literatūra - visai kas kita. Likiminėje literatūroje daug žaizdų, ligų, traumų. Visos jos prasmingos, nes neturi prasmės - vis tiek taip būtų atsitikę.
G.Beresnevičius. Apie kūrėjų religingumą // "Nemunas", 2004 m. gegužės 27 - birželio 2 d., Nr 7 (448).