as apzeles kaip reikalas. ui.

Kada važiuoja stogas
Reik pasimt kamazą
Įsijungti gazą
Ir birbėt taku

Pasiimti šlangą
Ir konservų dėžę
Įsipilt kompoto
Ir visu gazu

Lėkti palei tvorą
Pervažiuot darželį
Pervažiuot kaimyną
Pasakyt "ne aš"

Ir paspaudus gazą 
Įsipilt kompoto
Užsikąsti šprotų
Pro žmones prasinešt

Juk būna, kad užplaukia
Paukščiu vėl pasijutęs
Paspaudi tik pedalą
Ir toliuose lėki

O jau pasiekęs griovį
Pasikeli sau šprotą
Apsiprausi po šlanga
Juk žmogus gyveni.

marius degina savo balta plaukiukais apzelusia krutine. dekit, papukai, dekit.

marius turi fanara.
negeri berniukai ji musa.
marius piktas.
ir bejegis.
jis toks mazytis siame dideliame pasaulyje.
tie du metrai nieko nereiskia kai fanara reik istatyt.
paimi kastuva ir..
oi.
tas fanaras dave i smegenis.
agu gu

As esu vienis.

kopustu sriuba. uhh.

bumbu bumbu

Marius ya nevykelis.
nevykelis.
nevykelis.
nevykelis.
nevykelis.
nebykelis.
nevykelis.
po galais
net beklaidu nemoku rasyt
NEVYKELIS
kaip reikalas

bumbu rumbu pimpi rimpi

ahhhh.

uh. nusiraminau. egle, as visas tavo.
iamzinau tavo meiles istorija.
lai musu proanukiu kartos su ilgesiu prisimins tave, ji, ir aisku mane kuris buvo tas, kuris visa tai paliko jiems. zodziu nusisnekejau kaip reikalas.
Egle, UZ  TAVE!

t.y keliu stikliuka uz tave

eikit jus visi velniop. uzknisot jau. susirenka visoki nesveiki ir daro savo skaitykit nyces ir landsbergius  jei norit ko nors protingo

Buldozerio istorija

Buvo ji vardu kaip medis
Eglė - eglė (ne pušis)
Tokia nebloga bobikė
Kaip mūs Marius pasakys
Ir blondinė ilgakojė,
Ir kūda kaip šakalys,
Ale kojos koks ilgumas -
Kaip Sabonio kojos trys.
Ir pasiutus, tik laikykis!
Ką norės, tą patvarkys -
Suviliojo mūsų Gaurių
Kągi jis be jos darys!
Apžavėjo Pelėdžiuką
Savo kojos ilgumu,
Ji - seksuali blondinė,
Jis- su nemenku pilvu.
Lygtais būtų viskas ore,
Šitie meilės reikalai,
Nu bet Eglė kitko nori -
Ir prasideda vargai...

* * *

Buvo jis kaip Apolonas -
Aukštas kūdas šakalys,
Nu o jau plaukų vešlumas -
Kaip agrastų krūmai trys.
Jis ne eina - tarsi skrieja
Plaikstos vėjy jo kasa
Žvilgt į kairę, žvilgt į dešinę,
Kris tuojau nauja auka.
Nuo jo žvilgsnio mergos alpsta,
Šnabžda: "Ei, tai jis, tai jis!!!
Einam ką davai iš paskos,
Pažiūrėsim ką darys!"
Taip ir bėga jojo dienos
Vis mergikių apsupty,
Nu už ką jam tokia laimė!
Šitoksai mergų būrys!

* * *

Rymo Eglė išsipuošus
Palei klasės jo duris,
Gal išeis bent minutėlei,
Gal žodelį pasakys?..
Už plaukų sruogelę menką
Ji bet ką jam paaukos,
Už prisilietimą vieną
Spygaus ligi pat aušros!
Kažkada jau jie bendravo,
Šitas teikė jai vilčių,
Ją buldozeriu vadino,
Eglė skraidė ant  sparnų!
Taip kentėjo mūsų Eglė
Iš tos meilės jam tyros,
Nereikėjo jai nė gauriaus,
Nė Pelėdžiaus paramos..
Nyko Eglės gabaritai,
Džiūvo ilgesys veide,
Et ta meilė - durnas daiktas,
Mąsto Eglė vakare.
Ir kiekvienąkart pamačius 
Kaip eina jis su panele
"Noriu jo!"-ji klykia naktį
"Noriu jo!" - ji klyks ryte.

* * *

Ėjo jis kaip Apolonas...
Ne, žirgliojo jis tvirtai!
Plaikstės vėjy jojo kasos,
Plėvesavo jo skvernai...
Ir staiga...

- O MAMA MIA
KAKAJA BJUTIFUL MERGA!
Sustojau aš pasigėrėti
Ir protą nušvietė staiga -
TAI JI! BULDOZERIS MANOJI!
Tai ją regėjau aš sapne,
Tai ji vos tik man pažiūrėjus
Apalpdavo kaskart kieme..
Tai ji mane visur sekiojo
Ir bandė dėmesį atkreipt,
Kur  aš buvau? Kur aš miegojau
Kad nemačiau aš  jos tada!
O  kojos! Tarsi Sabas būtų
Stovįs čia tiesiai prieš mane!
O jau tas žvilgsnis ilgesingas -
Mieloji Egle, pas mane!
Aš būsiu tavo vaikų tėvas,
Mes ūkį dirbsime  drauge,
Kartu užkalsim krūvą babkių 
Gyvensim dviese kaip sapne!

* * *

Ir paėmė jis ją už rankos...
Ir vedė išmintu taku...
Į šviesų tobulą rytojų...
Į jųjų guolį po  klevu....

* * *

Ir daugel metų nutekėjo
Jau Eglė moteris visa,
Aplink trobelę bėginėja
Žavi penkių vaikų vora.
Ir plaikstos vėjy jųjų kasos,
O kojos - tarsi Sabo trys,
"Mes kelsim, tėvai, tavo ūkį!
O jūs sau dūkit su mama!"