Pastebėjau, rašau po du. Pirma du sau. Tada du kitiem.  Tada vėl pamiršęs kitus rašau sau. "Poromis po du po du....."

keista valia man įgrūda po molio gabalėlį kiekvieną penktadienį, ir išeina užtrenkdama duris ir nieko nepasakius. Ar turėčiau jį paukoti? ar padovanoti? kol ji tyli, lipdau , maigau tarp pirštų, kol sukietėja

Dar nesibaigė istorija, o jau nerimauju dėl pabaigos. Užmiršau įrašyti eilutę apie kraują, taip ir nepabaigsiu dar n variantų laukia. Gal išnaršęs visatą surasiu kuris tiks.