ieškau galinčių nebrangiai  mane pargabenti iš mėnulio

niežti smegenis

Ką daryti, kad išnyktų pilvas?
Apsukti galvą į kitą pusę.

Čia varpos dabar sulig varpa.   
Čia vėjas pasėtas. Lig Dublino.     
Vaivorykštę laumžirgis verpia.
Sausra. Gerklėje – lyg tai dumblina.

Prisipila ašarų tėvas:
alus – geidžiamoji jam nuosaka.
Po kryžium duobė praturtėjo.
Į vakar – gyvenimas nuosavas.

Kalė paskutinė nedvėsta.
Dangus apsiverst nesiskubina.
Po lova nieks nemuša sviesto.
nes varpos kažkur palei subinę.

Net akys aukščiau nepakyla.
Lyg pievą širdy Dievas pjautų.
Girdžiu vakar kalamą kylį
kažkur pagiriuos žemiau pautų.

nuomonė - nuomota mintis

gyvenimas tarp blusų ir bėdų turgaus

Mama, kodėl aš dar augu?
O tu sustojai. Ar ne?
Gal tau saulutė – ne draugas?
Lyja – paaugti eime!

Koją juk antrą augina
gandras. Jam sekas! Kodėl?
Skėčiui, matyt, piniginės
trūksta. Galėtum padėt!

Litai neauga ant medžių?
Juodai dienelei taupai?
Kur man nueiti? Kur „skradžiai“?
Tu atsakyk man trumpai.

Mama, paaiškink be klyksmo.
Noriu žinot, ar tikrai
brolis kopūstuose dygsta?
Juk jau išskrido gandrai.

O jei išskristų dar tėčiai!     
Mama, ko neina kėdė?     
Aš, jei tiek kojų turėčiau,   
bėgčiau, kol baigtųs „Kodėl?“

Laikrodį lėkčiau nupirkti:
laiko sakai – neturi.
Gandras kopūstuos pravirktų. 
Kiek man dabar? Keturi?

Dievas atsiprašo, kad nerašo eilių

Seniau kaupdavo runkelius, o dabar - pensijas

Jei nori nesapnuoti - nemiegok