Все как у людей

a jiesly niet , to trankviltyrūju tiebia nachrien

hibernacija

sako tekstai niekada nebus sukurti

iki tamsos iki sos
kol matysis plūdė

upės išėjo iš savo krantų

kai nekimba imk ir perplėšk sugniaužtasi kumščiais meldynus upės krantais kuriuose liekam su per trumpais užmetimais iki kito kranto iki kitokių savęs jau nebepakeičiamų jau išmaujoto guminiais batais purvyno kaip ženklo kad kažkada čia buvo daug galimybių sugauti vandens mirgėjimą žodžių paviršiuos ir pasinerti į glėbį srovės

strangers in the night :D

rany niezatiagyvajutsa

zuikiams pašvietus į akis prožektoriumi užsidega raudonai dvi rubinų švieselės