Lapė sako, kad laimės spalva yra oranžinė. Bet tai tik todėl, kad ji pati yra oranžinė. Mes ne lapės, todėl mūsų laimė gali būti kitokių spalvų.
Penktadienio vakarą imuosi skaityti.
Pagaliau
ne mokslinių tyrimų ataskaitą,
ne pareiškėjo kreipimąsi,
ne prašymo formą, ir
net ne ES reglamentą.
Kažką gražesnio.
Kažką grožinio.
"Kaip kurmis kelnaites įsitaisė".
Ir vėl ne sau.
Nei vieno pūlinio neišspausi be skausmo. Net ir politinio.
Įkvepiu kaitros – jaučiu, kad vasara paseno.
- Kaip atrodo laimė?
- Gerai!
- O kokios ji spalvos?
- Visų spalvų!
- Ar ji visa spalvota kaip vaivorykštė?
- Ne, ji kaip rožinis delfinas, kuris vandeny pučia burbulus, ir atneša man gėlytę.
Žadu daryti užsakymą iš e-knygyno, ieškau rekomendacijų. Poezijos. Lietuviškos. Kokios kreivos/šleivos, bet netuščios. Kas turit?
Prisiregistravau lygiai prieš mėnesį. Svarstau ar likti dar mėnesiui.
Žvaigždutės:
1. Keista yra tai, kad mano angliška kūrybą iš šito puslapio "gyventojų" surenka daugiau žvaigždučių, negu lietuviška, nors lietuvių kalbą vartoju 3 kartus ilgesnį laiką negu anglų.
2. Keista yra ir tai, kad kai kurie žmonės įvertina 1 žvaigždute (vadinamu kuolu), po ko žiūriu ir nesuprantu kodėl. Suprantu, kad kažkas blogai, kažkas nepatiko, kažkas "neįtikino", bet visiškai neaišku kas.