Kadangi padaugėjo prisiminimų, jungiu juos su ankstesniais ir gyvenu, daug kas aiškiau. O gyventi arba galvoti turiu laiko.  Gyvenu ir kartu su savo prasižengimais, vis  dar tikrindama ribas.

Kaip supratau, kol kas tvarkausi tik artimoj aplinkoj, įprastoj. Kai kas nors netikėto - pasimetu. Matyt, užsibuvau.

Suprantu, kad dar daug kartų lis lietus ir snigs sniegas. Suvokiu visą kelio rūstumą.

Užsimerkus akyse paukštukai aukštyn žemyn į šonus. Dar niekad taip atidžiai nestebėjau, kaip viskas sužaliuoja pavasarį. Nėr blogai. Laukiu, kada pražys kaštonas.

Neturiu daug, nors gali atrodyti ir kitaip. Atminty nešiojuosi kelis portretus, išsitraukiu kurį nors, apžiūriu, kitą kartą imu kitą. Iš eilėraščių žinau kažką kita, ko galbūt nežino kiti. Iš veiksmų irgi nemažai žinau. O dabar realus ir tikras.

O aš galvojau tik užsukt pasakyt, kad pasiilgau.

Tu tik būk.

Konfliktais pradėtas rytas uždeda žymę. Drauge žemyn, po to aukštyn, visai kaip juodi paukštukai. Kažkada rašiau, kad pykstantį tave labiau jaučiu. Bet tai netiesa. kaip paaiškėjo.

Buvau atostogose, pravėdinau galvą.

Vakar: valia ir laisvė.