Nupiešiu sapną!.. Nepavyko.
Jis išsitrynė trintuku.
Mintis kažkur už sienos tyko,
Kol trenks per galvą teptuku.


(...Labai geras "daiktas" yra ta poezija - tu ja gali išreikšti bet kokią ereziją. Tai žodžių kerai. Tai žodžių kerai...)

Drėgnoje ankstyvo ryto gaivoje žengiu darbo link. Akimirkai stabteliu, giliai įkvepiu ir... žengiu toliau. Aplinkui klega paukščių balsai. Nedaugelį jų atskiriu. Ak, kas tas malonus cirpavimas man iš kairės? Paskui už nugaros... Vidiniame kieme girdėti tik tolimas varnų kranksėjimas.
Atsirakinu duris, trukteliu... Koks nemalonus netikėtumas: šalia kojų nukrito vidinė rankenos pusė! Ir vėl... meistras... Nors atsinešk įrankius iš namų ir pritvirtink tą... Bala nematė! Ne mano darbas darbines rankenas taisyti! Užmaunu "krituolį", sujungiu - užsifiksavo. Einu dirbti.

***

Laukimo staklėse išaustas
Plevena praeities apsiaustas.
Spalvoto ilgesio paklaustas
Jis tyli... Atliko tiktai kiautas.

Kai neturi nieko ir turi viską... Kai nematai šviesos, bet tamsa nebaisi... Kai laikas bėga, o tu stovi ir žvelgi į tylą... Laikas. Hm... Ne, ten nėra laiko. Nėra to, ką vadini laiku. Nėra bėgimo. Tik buvimas. Šiltas ir malonus.

Kai akys žiūri, bet nemato, kai ausys klauso, bet negirdi... užsimerk ir užsikimšk ausis. Jau girdi? Taip plaka tavo širdis - tavo laikrodis. Klausykis širdies. Juk kai buvai mažas, toks mažas, kad tilpai motinos įsčiose, girdėjai kaip plaka jos širdis. Ar girdi savo? Užsimerk, užsikimšk ausis ir įsiklausyk.