+la bamba

jei tavo atvaizdas kaskart liktu mano akyse galbut tave pamilciau...
jei nakty neitum pas mane paslapcia galbut tave pamirsciau ir
juodom plunksnom neuztvertum kelio i savaja sirdy galbut manoji neuzsaltu...
galbut ryte nerasiu plunksnos ant palanges kur matyt sedejei nakty ir stebejei mano blakstienas virpciojant menesienos sviesoje ir
jei nerasiu tavo sirdies neapciuopemoj vienatvej galbut paliksi tu mane...

Ilgesnis uz gyvenimą,
Virs rojaus ir giliau nei jūrų dugnas.
Ilgesnis už visus pasaulio kelius ir mažesnis nei smiltelė.
Trumpesnis už akies mirktelėjima kuriame išlieka tavo atvaizdas...

Pilna naktis
mus neša ant sparnų
į netektį į
nebūtį į rojų
man gera
kol sapnuoju - guvenu
kol užmaršties laibi
piršteliai groja...

Tu man atnešk
ramybę - dovanų
naktie neduok
kvailos vilties geruoju
patiesk man tamsą
pas tave einu
į netektį
į nebūtį į rojų...

Jos dideli ragai
ir keturi speniai
Atrodo ji gerai tiesiog labai labai.
Ji mano karvė muu
Žibute ji varduuu
melžiu jas aš švelniai labai

Vanduo ir duona
Pabandyk išgyventi
Pavyks - paskambink

Paliesiu tave plunksna,
Suvirpės širdis.
Paleisiu į dangų žvilgnį
Kaip balandis nuskris...

Geriausias rašytojas yra, kuris rašo sau...
    Adomas (nelaikyk manęs už kojos)

Šiandien šilta. Šviečia saulė.
Lengvi pukų kamuoliai skraido danguij. Man gera...

Krentu.
Gilyn
Į liūdėsio bedugnę...
Tyliai mirštu...
Be skausmo,
Be gilios agonijos,
Be liūdėsio,
Nes žinau, kad prisikelsiu
Kaip pasakų paukštis -
Feniksas...
Kilsiu iš raudonų pelenų
Ir ašarų liūno...
Žinau...
Kilsiu su naujais prisiminimasi
Be skausmo,
Agonijos,
Liūdėsio...
Kilsiu ir po akmeninių neteisybių...
Kaip pavasaris
Žydėsiu
Kaip baltos lelijos...
Plauksiu
Laiko upe
Ir dingsiu gyvenimo toly...
Dingsiu...
Palikusi numintą pėdsaką...