Žmonės tokie dramatiški.

'We are all broken...that's how the light gets in.'  Hemingway

Kartais ilgiuosi ne visų tų namų, kuriuose gyvenau, o jų langų ir visų tų pasaulių pro juos regėtų.

Ne, Bukowskis visgi neparašė 'Baltosios gvardijos'.

I don't like morning people.
Or mornings.
Or people.

Jazminai.

Tos močiutės ūsuose laikas įsielektrina ir sustoja. Panašiai kaip kad įklimpsta į plėvelę ant pieniškos sriubos arba įsivelia kaip karkvabalis į plaukus. Rodosi tuoj tuoj.

'Ar uodas turi liežuvį? Kodėl krokodilas nenešioja batų? Aš ragana! Ne ne ne, aš dabar negaliu kalbėtis, aš sraigė. Ar sraigė turi liežuvį? Bambą? Ką sako sraigė? Kas ten? Ten, po žeme? Ne! Ten troliai. Palik stiklinę! Aš dabar maudysiuos. Taip taip, tau tiek ir tiek, žinai žinai viską, bet labai gražu, kaip esi.'

'Tas, kuris žengia švelniai, eina toli.'

Kutena nosį ilgesys.