nekenčiu savęs...

Mano palėpėje apsigyveno voras-nepiktas,toks draugiškas.Vargšas prastas medžiotojas,nė vienos musės nepagavo...
Įdomu,kiek laiko gyvena vorai?:)

kodėl mano kaktusas taip lėtai auga?Ir kodėl mano katė vis sisioja ant sofos?Kažkas mistiško...

Kokia gera nuotaika...lia lia lia...:D

Kokia aš pesimistė...baisu:(

Šiąnakt sapnavau mirtį.Ne vieną...savo,tėvų.
O kas yra mirtis?Kai būnu kapinėse,negaliu įsivaizduoti,kad po manimi ilsisi tokai daugybė žmonių...tikrų žmonių-kažkada mylėjusių,kentėjusių,gyvenusių.
Kas nutinka po mirties?Lieka mūsų atsiminimas,daiktai,artimųjų ašaros...Bet ar liekame mes?
Visi čia esantys kada nors numirsime...Įdomu,ar pomirtiniame gyvenime kuriami eilėraščiai?...

Aaauuuh...atrodo prarysiu visą "vaizduoklį",kai susergu tinginyste.Nors ką čia slėpti,jau seniai pasigavau šį nedėkingą virusą.Gydymas kol kas nedavė jokių rezultatų:( Gera,kad ligoniai yra visuomet lepinami,taigi ir ilsiuosi,nepervargindama savo ir taip vargšės galvelės.O gal kas nors turi receptą,kuriuo galėčiau nusipirktį anti tinginystės dozę?(tikiuosi valstybė finansuoja tokių ligonių gydymą?:)

Kažkodėl čia tampu beveik nepastebima,kaip ir snaigės gegužės mėnesy...

Na vat,ir mes patekome į geltonų žvaigždučių šėlsmą mėlynam fone...

Vakar žiūrėjau filmą"Kristaus kančia".Dar dabar negaliu atsitokėti...