Pažiūrėkit ką mes turim:
Bažnyčia turi apartamentus, didelius rūmus, dailiai išpuoštus ir išdabintus. Sakosi kviečiantin ateiti į Dievo namus. O ką turi Romuviai? turi Aukurą ant Gedimino kapo kalno.
Bažnyčioje renkasi yra Dievo tarnai (taip, tarnai), o baltai turi romuvius, visus lygius ir vienodus.
Bažnyčioje kunigas stovi prieš žmones ir taip reikalauja pagarbos jam, Romuvoje krivis įsimaišęs tarp žmonių, tarp tokių pat lygių ir neišskiriamų.
Bažnyčioje šventieji aukščiau už paprastą žmogų, tarsi taip rodo savo galybę ir privarta smugdo žmogų. Romuvoje šventųjų iš vis nėra, yra daug Dievų, kurie yra tokie pat pažeidžiami ir paprasti kaip ir žmogus.
Bažnyčioje žmogus prašo, kad Dievybė juo rūpintųsi ir saugotų. Romuvoje pats žmogus rūpinasi Dievais[prižiūri ugnį(Gabija); tėvelis augina bites, o motinėlė prižiūri rūtų darželį(Bubilas); augina javus(Javinis) ir t.t.], tik vienas Perkūnas gali gyventi be žmonų priglobsčio.
Ir dar daug kitų minčių.

Šiandien bažnyčios mintys

Šv. Kalėdos

Sotvaras mano namai. Dabar man Romuva ir Praamžis artimesnis širdžiai negu Trejybė ir jos namai. Negu dangus.
Bijau pagalvoti, kas bus jei rytoj bijosiu pasirodyti bažnyčioje, jei bijosiu pripažinti, kad aš nevertas ten būti. Bijosiu pasakyti - aš ne katalikas, aš net nekrikščionis.

Veiksmas ratu.... grįžtu pas protėvius.

Pasaulis gyvena ratu. Po rudens ateina gamtos mirimo metas - žiema. Bet būtent mirtyje vėl prasideda pasaulio ir Saulės atgimimas. Šis atgimimas apgiedamas kalėdinėje dzūkų dainoje, kurios atkeliavo iš neatmenamų laikų...
Vidury lauko - tai giesmė apie pasaulio atsiradimą. Senajame Lietuvių tikėjime Dievo pradininkas minimas įvairias vardais - Pradžiapatis, Andajus, Sotvaras, Praamžis, Prakorimas. Įvairūs vardai žymi paslaptingojo Dievo apraišką. Jo kuriančioji valia iš pirminių ūkų-vandenų leidžia atgimti pasaulio gyvybei ir pradeda naują laiko ratą. Giesmėse minimas Tėvelio dvaras laikytinas Sotvaro dvaru, visa ko pradžia ir namais. Atkopianti Saulė - šviesos ir šilumos nešėja - neatskiriama nuo Sotvaro.
Tokio meto pradžioje, kol pasaulis dar negimė ir nepasklido, nakties tamsoje prie ugnelės bendraujama su vėjais.

Siaučiuka Kriaučiuka

Grįžau iš telebimbam. Tiek vaikiško popso ir mažiukių berėkiančių, besismundančių, nepatenkintų seniai nemačiau. Ir ilgai nenorėsiu matyt.
Viskas ok su. Gera.

groju su harmonika ir mėginu atsipalaiduoti. Smagu. Gal

Šiandien man labai blogai. Klausau kažkokio popso (!) ir nekenčiu savęs

<...> tą pačią akimirką mylėti ir neapkęsti (?). Stumti nuo savęs ir beprotiškai ilgėtis. Du kraštutinumai. <...>

Bendras neolfokloro projekto DONIS ir žymios apeiginio folkloro grupės KŪLGRINDA albumas turėtų pasirodyti likus maždaug savaitei iki Kalėdų. Tai nepaprasto gylio ir grožio kūrinys, skiriamas pajusti tikrąją baltišką Saulėgrįžos meto dvasią, sodrios ramybės plaukimą ir svarbiausiojo metų rato virsmo jaudulį. Albume 8 kūriniai - 6 aranžuotos Kūlgrindos giesmės ir 2 ambientinės Donio kompozicijos.

Apie bendrą albumą Donis ir Kūlgrinda pradėjo galvoti dar vasarą. Dangaus išleistame naujausiame Kūlgrindos CD “Perkūno giesmės” yra pridėtos dvi giesmės, kurias aranžavo Donis. Būtent jų išskirtinumas ir puikūs atsiliepimai paskatino imtis naujo experimento. Kūlgrindos vadovai Jonas ir Inija Trinkūnai pažymėjo, jog Donis yra vienas iš nedaugelio muzikantų, kuris gali taip subtiliai ir jausmingai perteikti archainių giesmių dvasią, įsijausti į jų esmę. Savo ruožtu pajūrio krašto kūrėjas sakė: “Tai buvo savotiškas iššūkis ir tikrai neeilinė galimybė parodyti asmeninį požiūrį į neofolklorą bendradarbiaujant su Kūlgrinda. Pradžioje maniau, kad nebus labai sunku. Tačiau pasirodė ne taip jau lengva išreikšti saulėgrįžos giesmių erdvę bei paslaptingumą nepažeidžiant jų sakrališkumo.”

Rugsėjo mėnesį Kūlgrindos giesmininkai įrašė keletą tradicinių giesmių, daugiausia dzūkų kalėdinių dainų, - visą spalio ir lapkričio mėnesį Donis jas aranžavo įvairiais intrumentais. Įrašas buvo kruopčiai tobulinamas ir perdarinėjamas, kol tapo išbaigtas ir galiausiai atiduotas finalinėms garso korekcijoms žymiausiam Lietuvos masteringo meistrui Artūrui Pugačiauskui. Albumą apipavidalino leidyklos Dangus vadovas Ugnius Liogė.

“Beveik visos kompakte esančios kompozicijos iš esmės transformuotos iš tradicinio folkloro, todėl ieškojau netradicinių aranžuotės bei akustikos sprendimų, - sakė Donatas. - Daugelis jų nėra naujiena elektroninės muzikos kūrėjams, tačiau tikrai nebūdinga folkloro atlikėjams. Nors pirmas įspūdis gali būti klaidinantis, tačiau kartu su elektroninėmis erdvėmis derinau nemažai ir autentiškų instrumentų. Jie skamba ne taip, kaip esame įpratę girdėti, tačiau klausant šio albumo ir nereikia stengtis išgirsti atskirus instrumentus ar visus giesmių žodžius. Reikėtų išgirsti ne tik atskirus kūrinius, bet ir visą albumo visumą. Bet koks folkloro komercializavimas mane dažniausiai liūdina, o kartais net siutina, todėl visiškai nesiekiau giesmių “nucackinimo” iki daugumai priimtino bei šiuo metu visuotinai gan populiaraus komercinio neofolkloro. Svarbiausia man buvo perduoti patį jausmą, sakralinį Saulėgrįžos išgyvenimą.”

Gan ilgai buvo svarstoma, kaip šis albumas turėtų vadintis, nes kalėdinių dainų albumų Lietuvoje išleista nemažai, o šiam neeiliniam leidiniui reikalingas išskirtinis vardas. Po ilgų svarstymų Lietuvos krivis Jonas Trinkūnas nusprendė darbą pavadinti “Sotvaras” - tai vienas iš senojo lietuvių Dievo-pradininko vardų, kurį vartojo ir žymusis etnologas Norbertas Vėlius.

“Sotvaras, Pradžiapatis, Andajus, Praamžis, Prakorimas – tai vis to paties pradžios Dievo vardai, - kalbėjo Krivis. - Jo kuriančioji valia iš pirminių ūkų-vandenų leidžia atgimti pasaulio gyvybei ir pradeda naują laiko ratą. Giesmėse minimas Tėvelio dvaras laikytinas Sotvaro dvaru, visa ko pradžia ir namais. Atkopianti Saulė - šviesos ir šilumos nešėja - neatskiriama nuo Sotvaro. Giesmėje “Vidury lauko” (paimtoje iš albumo “Ugnies Apeigos”) – kalbama apie pasaulio atsiradimą, o senovinė dzūkų mantra “Leliumai, gaidiai gieda” šio meto pradžiose, kol pasaulis dar negimė ir nepasklido, skirta bendrauti su protėviais...”

Albumas “Sotvaras” nėra vien kalėdinis - jo atmosfera būdinga ir visam žiemos tamsumų, skaidros ir šalčio metui. Bet CD stengiamasi išleisti iki Saulėgrįžos - albumu jau yra susidomėje pakankamai daug žmonių, kuriems tai būtų geriausia šio meto dovana. “Leidybai gruodžio mėnuo yra labai neparankus mėnuo, nes CD fabrikuose ir spaustuvėse tvyro visiško užimtumo ir skubos atmosfera, pas mus į metų galą taip pat susistūmė begalė darbų ir renginių. Tačiau tikiuosi įveixime aplinkybes ir šį nuostabų albumą pavyx išleisti laiku, juk padėti turėtų pats Sotvaras,” - sakė Dangaus atstovas.