Šiandien aš nuostabi. Kaip ir dažnai.

Pabaigsiu tai, ko nepradėjau.

Su nekantrumu laukiu finalo.

Jokios panikos.
Azerbaidženietė.
Kraujas.
Gurkšniai.
Nervai.
Ritmas.
Paveikslas.
Fiesta.
Skylimas.
Komunistai.
Graužatis.
Vėjas.
Pabaiga.

Raudonos sagos po pagalve.

Vaškinis šaukštas. Vandeniui.

Balti sterilūs marškinukai.

Ji kėsinasi į mano smegenis.

Esu savo pusseserės pusseserė.

Mėgstamiausia mano ištrauka iš knygos:

„Vis dar tebeklūpodamas, aš pro langą pamačiau prie molo artėjančią Galos valtį. Išėjau į lauką ir nubėgau jos pasitikti, norėdamas tuojau pat stipriai apkabinti savo brangenybę. Juk ją man taip pat atsiuntė Viešpats. Šiandieną jinai kaip niekad panaši į liūto su kino kompanijos "Metro Goldvin Mayer" emblema atvaizdą. Ir dar niekados man taip stipriai nesinorėjo ją suvalgyti. Tačiau liūtiškosios agonijos idėja kaipmat dingo. Aš paprašiau Galos spjauti man į veidą, ir ji tuojau pat tai padarė.“