ir dabar kesitokas klausima-kaip tustuma uzpildyti.tokia banali problemele, bet skausminga.cia turbut kokio tikro jausmo nostalgija. gal net ne problema. tik siaip norisi save pakankinti. ebt cia akivazidus savo jausmo nuslepimas.hm.va va.zodziu daug, o uz ju tik tas pats lekstas buvimas.gailoka.na juk ne kievienam lemta.turbut.

tetis sakydavo:ikvepk giliai 10 kartu.ikvepk giliai 10 kartu.ir kvepuodavau.sunkiai.lyg per akmenis. bet kvepuodavau. tokie pirmieji kvepimai.

kresni senukai dvokia prakaitu. senutes stebisi bet tyli.gal pasijuokti kartais?

varnalesomis suoliuojancios sraiges.jei is otgimtu nors vienas gilus lapas ismesciua i pasauli ir grozeciausiu jo blaskymusi. o ir snigo siandien graziai in burna.

"o Lietuva? kur ji yra?
ar sitai vien tik zodis?"

tuoj stuktels devynios. man aisku uztektu vienos kad apsvaigciau ir slaistyciausi neaiskiai apsnerkstais pakampiais. bet demesys visada buvo mielas dalykas gyvenimelyje.

papyk.pyktis tau tinka. netgi grazokai veida nurausvina. susitarkime graziuoju.

dabar ziurek. mastymas. matymas ir visi kiti dziugsmai kurie yra pasaulyje yra tikrai iki tol kol esi. ir kaip netikruma pasiekti. ir kaip perzengti savo yra. ir kaip apskritai

"ir ka dabar daryti.reikia kristi, o tu skrendi..."

jei pasaulis butu nuklotas mazais stalciukais i kuriuos vabalai krenta as buciau pakankamai issiputes, kad neikrisciau i nei viena.taip ir vaikstai briaunomis.o tada tik svyst svyst pries akis pradeda maltis Kiti.daug Kitu. irgi neikrentanciu. niekam nereikalindu. po mirties visi issiskaido i vanalus.visi i stalciukus. bet, sako, yra kazkas, kas skraido.