Visada žinojau, kad ji bus. Riba, už kurios negalima, o atgal vargu ar įmanoma. Bet vis tiek traukė. Apsimesti, kad nieko nevyksta, ir švilpiniuojant eiti artyn. Laikas pabusti?
http://www.sinfest.net/archive_page.php?comicID=4700
- Valgysi?
- Miaaau!
- Ne tavęs klausiu :)
„Va taip ir gyvenam...“
Tik tada suvokiau, kad gal ir per ilgai žiūrim į akis tylėdami.
„Ką?“
Ech, graži ta lietuvių kalba :)
*jei ne dabar, tai vėliau; jei ne mums, tai kitiems.
Liaudies išmintis sako: durna galva nei žyla, nei plinka.
Galiu džiaugtis dėl dviejų dalykų: pirma, nesu durna, antra, neplinku :)
Pa mano stalu gyvena karoliukų dievas
ir pats sau pasiima aukas