ir rymo mergelė raudodama
kad mama pirmoji
išmindytą rūtų darželį paliko

tai šitaip žvelgia mamutė –
ir pasidaro liūdna –
jau nebematančiu
vis nematančiu
(ir tamson nuslydo žaislai
išsyk su tuo) žvilgsniu
neatsakančiu

dar nė vieno žmogaus nemylėjau tiek, kad jis miegantis man patiktų

mintys, virtusios materija, pavojingos. anksčiau filosofus kardavo už idėjas. kodėl dabar to nedaro? ar tai civilizacijos įtaka, barbariškumo redukcija, vis, tarkime, humaniškėjanti visuomenė? o gal idėjų sumenkinimas? menkumas?