kai namai tampa ne namais...kai negali patiketi, kad artimas tapo svetimu...ateina kaita...

hm...sventes greit...dar nesuprantu...bet ateis...o as iseisiu...ir laukiu ir nezinau...nerimas...

nuspresta...viskas pasikeis...laukiu ir nelaukiu...truputeli baijsu...bet neriu...

tureciau ruointis, pergyventi...just nothing...tik tiek, kad neprasneku...bet uztat atrodau geriau nei jauciuosi, bent kol kas...

be minciu...be jausmu...tik kazkoks naujautimas...

itampa...laukimas...neaiskumas..dziaugsmas sumises su liudesiu...rupestis...ir bejegiskumo jausmas susipynes su graziom, tik niekam nereikalingom mintim

du savaitgaliai...ir nuo ju gyveniams gali apsiversti aukstyn kojom...

netgi mane kartais imanoma nustebinti ir ismusti is veziu...ir dar teigimais dalykai...

ejau susalus namo...ir susalo vidus...prasilenke su salciu net nepazvelgdamas ir suledejo...

"...vazvrashchiatsa plachaja primeta...i kasnutsa besmislenaij vysju para fraz zaletevshich at siuda...ja tebia nikakda nezabudu...ja tebia nikakda neuvyzhu...